Nerija Putinaitė
| Nerija Putinaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1971 m. gegužės 19 d. Tauragė |
| Veikla | filosofė, vertėja, politinė veikėja |
| Alma mater | 1996 m. Vilniaus universitetas |
Nerija Putinaitė (g. 1971 m. gegužės 19 d. Tauragėje) – Lietuvos filosofė, vertėja, politinė veikėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1978-1989 m. mokėsi Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1989-1996 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, baigė filosofijos studijas, filosofijos bakalaurė ir magistrė. 1996-2000 m. studijavo Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto (dabar – KFMI) doktorantūroje, apgynė disertaciją „Teisingumo problema Immanuelio Kanto filosofijoje“.[1] Stažavosi Marburgo, Greifsvaldo, Tiubingeno (Vokietija) ir Puatjė (Prancūzija) universitetuose.
1997-2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Etikos katedros lektorė, nuo 2004 m. docentė. Dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute (dab. Lietuvos kultūros tyrimų institutas). 2004-2006 m. LR prezidento patarėjos pavaduotoja, 2006-2008 m. LR prezidento Valdo Adamkaus patarėja studijų ir mokslo klausimais. 2008-2012 m. LR švietimo ir mokslo viceministrė, atsakinga už studijas ir mokslą.[2] Nuo 2013 m. VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros dėstytoja.[3]
Iki 2020 m. Seimo nario Gintaro Steponavičiaus padėjėja[4].
Profesinių interesų kryptys – Kanto praktinė filosofija, šiuolaikinė praktinė filosofija, Lietuvos filosofijos ir kultūros istorija.[5] Paskelbė straipsnių etikos, filosofijos istorijos, socialiniais klausimais.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a, V., 2004.[6]
- Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija, V., 2004.
- Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, V., 2007.
- Trys lietuviškosios Europos: tauta, Europa, ES dabartinėje tapatybėje, V., 2015.
- Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje, V., 2015.
- Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai, V., 2019.
Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Teisingumas I. Kanto praktinės filosofijos teologijoje, Problemos, Nr. 53
- Dieviškasis teisingumas I. Kanto filosofijoje, Problemos, Nr. 56
- Pareiga, patologija ir intersubjektyvumo galimybė I. Kanto vėlyvojoje filosofijoje, Problemos, Nr. 60
Sudarytoja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tikėjimo prieigos (2003)
- (Po)etikos: kaip galima šiuolaikinė etika (2002)
- Tradicija ir pokyčiai: filosofinė ir sociologinė perspektyva (1999)
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Filosofinės hermeneutikos įvadas (2003)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=H Archyvuota kopija 2019-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Šiandien pradėjo eiti pareigas švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, 2008-12-17 Archyvuota kopija 2018-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.tspmi.vu.lt/zmogus/nerija-putinaite/
- ↑ https://archive.today/20201103175609/https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35381&p_k=1&p_a=31&p_asm_id=26418
- ↑ VU FilF informacija
- ↑ Apie knygą „Šiaurės atėnų tremtiniai“