Nerija Putinaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nerija Putinaitė
Gimė 1971 m. gegužės 19 d. (52 metai)
Tauragė
Veikla filosofė, vertėja, politinė veikėja
Alma mater 1996 m. Vilniaus universitetas

Nerija Putinaitė (g. 1971 m. gegužės 19 d. Tauragėje) – Lietuvos filosofė, vertėja, politinė veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978-1989 m. mokėsi Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1989-1996 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, baigė filosofijos studijas, filosofijos bakalaurė ir magistrė. 1996-2000 m. studijavo Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto (dabar – KFMI) doktorantūroje, apgynė disertaciją „Teisingumo problema Immanuelio Kanto filosofijoje“.[1] Stažavosi Marburgo, Greifsvaldo, Tiubingeno (Vokietija) ir Puatjė (Prancūzija) universitetuose.

1997-2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Etikos katedros lektorė, nuo 2004 m. docentė. Dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute (dab. Lietuvos kultūros tyrimų institutas). 2004-2006 m. LR prezidento patarėjos pavaduotoja, 2006-2008 m. LR prezidento Valdo Adamkaus patarėja studijų ir mokslo klausimais. 2008-2012 m. LR švietimo ir mokslo viceministrė, atsakinga už studijas ir mokslą.[2] Nuo 2013 m. VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros dėstytoja.[3]

Iki 2020 m. Seimo nario Gintaro Steponavičiaus padėjėja[4].

Profesinių interesų kryptys – Kanto praktinė filosofija, šiuolaikinė praktinė filosofija, Lietuvos filosofijos ir kultūros istorija.[5] Paskelbė straipsnių etikos, filosofijos istorijos, socialiniais klausimais.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a, V., 2004.[6]
  • Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija, V., 2004.
  • Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, V., 2007.
  • Trys lietuviškosios Europos: tauta, Europa, ES dabartinėje tapatybėje, V., 2015.
  • Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje, V., 2015.
  • Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai, V., 2019.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teisingumas I. Kanto praktinės filosofijos teologijoje, Problemos, Nr. 53
  • Dieviškasis teisingumas I. Kanto filosofijoje, Problemos, Nr. 56
  • Pareiga, patologija ir intersubjektyvumo galimybė I. Kanto vėlyvojoje filosofijoje, Problemos, Nr. 60

Sudarytoja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tikėjimo prieigos (2003)
  • (Po)etikos: kaip galima šiuolaikinė etika (2002)
  • Tradicija ir pokyčiai: filosofinė ir sociologinė perspektyva (1999)

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Filosofinės hermeneutikos įvadas (2003)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]