Aismarių nerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nerija iš palydovo

Aismarių nerija, kitaip Aistmarių nerija (vok. Frische Nehrung, lenk. Mierzeja Wiślana, rus. Балтийская коса, Baltijskaja Kosa) – siauras žemės ruoželis tarp Aismarių ir Baltijos jūros, Gdansko (Dancigo) įlankos (iki 1945 m. vadinta Dancigo įlanka).

1649 m. buvo apgyvendinta kuršininkų. Iki 1945 m. nerija priklausė Vokietijai ir didžioji dalis įėjo į Rytprūsių provincijos sudėtį. Po 1945 m. Tarybų Sąjungai ir jos sąjungininkams atplėšus iš Vokietijos rytines žemes ir įjungus jas į Lenkijos bei TSRS sudėtį, Aismarių nerijos šiaurės rytinė dalis priklausė tuometinės Tarybų Sąjungos Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, o pietvakarinė Aismarių nerijos dalis – Lenkijai. Iširus TSRS, šiaurės rytinė dalis įeina į Rusijos Kaliningrado srities teritoriją. Aismarių nerijos ilgis 65 km (iš jų 35 km priklauso Rusijai, 30 km – Lenkijai).[1] Kitais duomenimis – 60 km, plotis – 1,3–3 km. Kopų aukštis iki 45 m.[2][3] Įprastas aukštis virš jūros lygio – 10–12 m. Pietinėje dalyje nusidriekusios išilginės vidinės rudosios kopos, šiaurinėje dalyje pajūryje – baltosios prieškopės. Tiek pirmųjų, tiek pastarųjų kopų aukštis siekia 4 m. Vidurinėje dalyje dunkso gelsvosios išilginės ir parabolinės kopos, iškylančios iki 25 m. aukščio.[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. «География Калининградской области». Пособие по краеведению для учащихся средней школы. П. П. Кучерявый, Г. М. Федоров. Калининградское книжное издательство 1989. ISBN 5-85500-037-0.
  2. Aismarių nerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  3. Aismarių nerija. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000
  4. Eric Bird (25 February 2010). Encyclopedia of the World's Coastal Landforms. Springer Science & Business Media. pp. 633–. ISBN 978-1-4020-8638-0.