Pereiti prie turinio

Nengmjonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nengmjonas (kor. 냉면 = naengmyeonhandža: 冷麵), Šaurės Korėjoje rengmjonas (kor. 랭면 = raengmyeon), išvertus reiškia „šalti lakštiniai“ – tradicinis korėjietiškas patiekalas. Jam naudojami virti atšaldyti lakštiniai (dažniausiai iš grikių miltų, bet kartais naudojami ir kviečių miltai, bulvių ar saldžiųjų bulvių, puerarijos krakmolas, gilių miltai ir pan.), kurie patiekiami šalti kartu su įvairiais pagardais, pagardinami actu, garstyčių aliejumi, cukrumi.

Šiaurės Korėjos rengmjonas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pchenjano rengmjono paprotys
Nematerialusis pasaulio paveldas

Pchenjano rengmjonas
Vieta Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
Regionas** APA
Įrašas 2022
Nuorodos
Nuoroda
Vikiteka: NengmjonasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Šis patiekalas susiformavo šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje Džosono dinastijos laikais (XV–XIX a.). 1849 m. korėjietiškame tekste jis detaliau aprašomas kaip žiemą valgomi iš grikių gaminami lakštiniai, ant kurių uždedama ridikų ir Pekino kopūstų kimči, kiaulienos gabalėlių, daržovių, gardinamas sezamo aliejumi ir sojų padažu[1]. Tuo metu tai buvo žiemos patiekalas, valgomas šiltuose namuose sėdint ant ondolio.

Šiaurės Korėjoje, kuri yra šio patiekalo tėvynė, nengmjonas išlaikė didelę svarbą kasdieniniame gyvenime. Ilgi lakštiniai simbolizuoja ilgą gyvenimą, mėgstami valgyti prieš Naujuosius metus taip linkint laimės. Dalinimasis patiekalu su šeima ir draugais kuria stipresnius ryšius. Šis patiekalas buvo valgomas ypatingomis progomis, pavyzdžiui per vestuves, tačiau dabar yra tapęs kasdieniniu maistu. Pchenjane yra specializuotų šio patiekalo restoranų. Pats žymiausias iš jų yra Okryugwan (옥류관), kurį 2000 m. savo vizito metu aplankė Pietų Korėjos prezidentas Kim Dedžongas. 2008 m. balandžio 15 d. jis atidarytas po rekonstrukcijos, minint Kim Ilsongo gimtadienį[2].

Šiaurės Korėjoje nengmjonas būna dviejų rūšių. Skystasis nengmjonas (kor. 물냉면 = Mul naengmyeon), kilęs iš Pchenjano, ruošiamas užpylus virtus lakštinius jautienos, vištienos, fazano sultiniu, arba dongčimi (atskiestu kimči). Maišytasis nengmjonas (kor. 비빔냉면 = Bibim naengmyeon), kilęs iš Hamhungo, patiekiamas be sultinio, su įvairiais pagardais (kimči, daržovėmis, virtais kiaušiniais, aštriu padažu gočudžangu ir pan.), ir valgant sumaišomas. Pastarasis gali būti tiekiamas su žalia žuvimi, įvairiomis kimči rūšimis.

Dėl savo svarbos Šiaurės korėjiečių gyvenime, 2022 m. UNESCO buvo pripažintas kaip nematerialusis pasaulio paveldas[3].

Nengmjonas su žalia žuvimi (hoe)

Iki XIX a. vidurio žinotas tik šiaurinėje Korėjos dalyje, kartu su korėjiečiais migrantais patiekalas išplito ir į kitus regionus. Jau XIX a. jį pradėjo valgyti Kinijos korėjiečiai, XX a. II pusėje išpopuliarėjo ir Pietų Korėjoje[4], Japonijoje.

Pietų Korėjoje nengmjonu garsėja Džindžu miestas. Vietinis variantas Džindžu nengmjonas (kor. 진주냉면 = Jinju naengmyeonhandža: 晉州冷麵) valgomas skystas, gardintas smulkinta kiaušiniene ir blyneliais su jautiena. Busane dominuoja kvietiniai lakštiniai (kor. 밀면 = milmyeon). Korėjoje gyvenantys kinai mėgsta pasigardinti patiekalą žemės riešutų padažu ir garstyčiomis. Tai – vadinamasis kiniškas nengmjonas (kor. 중국냉면 = Jungguk naengmyeonhandža: 中国冷麵)[5].

Šiaurės Rytų Kinijoje šie lakštiniai vadinami korėjietišku nengmjonu (kin. 朝鲜冷面, pinyin: Cháoxiǎn lěngmiàn) ir yra gardinami kiniškomis vaistažolėmis[6]. Ypač šiuo patiekalu garsėja Jandzi miestas. Šiaurės Japonijoje korėjiečių imigrantų atneštas patiekalo variantas žinomas kaip Moriokos nengmjonas (jap. 盛岡冷麺 = Morioka reimen). Jam būdingas maišytas jautienos ir vištienos sultinys, gardinimas šiitake grybais. Kiūšiū mėgstamas Beppu nengmjonas (jap. 別府冷麵 = Beppu reimen) tiekiamas su žuvies sultiniu.

  1. “韓国の麺類 その2 冷麺の歴史”. KBS WORLD. 韓国放送公社 (KBS) (2008年7月1日).
  2. 平壌支局 (2008年4月18日). “玉流館がリニューアル 15日から営業再開”. 朝鮮新報 (東京・東日暮里: 朝鮮新報).
  3. Pyongyang Raengmyon custom
  4. „냉면“ [Naengmyeon]. Doosan Encyclopedia.
  5. “中国冷麺食べ歩き!【2006年】”. ソウルナビ (2006年8月22日). 2021年10月2日閲覧。
  6. “吉林省 グルメ”. 人民中国. 2021年10月1日閲覧。