Ndau
| Ndau | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~2,4 mln. |
| Populiacija šalyse |  Mozambikas (1,6 mln.) Zimbabvė (800 tūkst.)
|
| Kalba (-os) | čindau |
| Religijos | Šonų religija, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | manjikai, kitos šonų subgrupės |
Ndau – Pietinės Afrikos tauta, priskiriama šonams, gyvenanti vidurio Mozambike ir gretimose teritorijose Zimbabvėje. Jie kalba čindau, šonų kalbai gimininga kalba, kuri kartais laikoma šonų kalbos dialektu.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ndau gyvenama teritorija užima dideles sritis tarp Svahilių kranto rytuose ir Manjikalando vakaruose. Jos šiaurine riba laikoma Pungvės upė, o pietine - Savės upė. Ndau regionas užima pietinę Sofalos provinciją ir pietinę Manikos provinciją Mozambike, taip pat pietinį Manikalandą Zimbabvėje. Į šiaurę nuo ndau teritorijų yra Zambezės žemupio baseinas, kurio gyventojai kalba senų kalba, o į pietus - Limpopo žemupio baseinas, kur gyvena tsva ir tsongai.
Ndau gyvenamos žemės pasižymi žemumomis. Pagrindinė regiono upė - Buzi, ir ndau regionas užima šios upės žemupio baseiną. Regione paplitusi musė cėcė, kas iš esmės labai apriboja gyvulininkystę. Ndau dalinasi į penkias grupes, turinčias savo dialektus: tikrieji ndau (čindau dialektas), šangai (čišanga), dandai (čidanda), dondai (čidondo) ir govai (čigova).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senoji ndau istorija nėra iki galo ištyrinėta. Manoma, kad ši etninė subgrupė formavosi šonų pirkliams iš Zimbabvės plynaukštės kolonizuojant pajūrio žemumas ir asimiliuojant vietos tautas. Tiek Zimbabvės karalystei, tiek jos įpėdinei Monomotapai, ndau buvo esminiai tarpininkai palaikant ryšius su Svahilių kranto miestais valstybėmis. Per ndau teritorijas ėjo prekybiniai keliai tiek sausuma, tiek upėmis, ir prekyba sudarė jų ekonomikos pagrindą.
Nuo XV-XVI a. ndau teritorijose susiformavo svarbiausia jų karalystė - Kitevė (ar Utevė), kuri konsolidavo valdžią didelėse žemumų teritorijose Buzi baseine. Ji kontroliavo pelningą prekybą tarp Manjikalando ir svahilių Sofalos. Vėliau nuo Kitevės pietuose atskilo Sedanda ir Kisanga. Jos naudojosi preybiniais keliais į pietus, kur buvo svarbiausias prekybinis partneris - Injambanė. Vėlesniais laikais reiškėsi feodalinis skaidymasis, kurio metu susiformavo daugybė smulkių valstybėlių. Jos palaikė prekybinius ryšius su portugalais, kurie naudojosi senaisiais prekybiniais keliais.
XIX a. pradžioje ndau teritorijas nukariavo karingos gentys iš pietų – nguniai. Vienas ngunių karo vadų, Sošanganė, įkūrė Gazos imperiją, kuri apėmė visas ndau žemes. Kultūriškai pažangesni ndau perdavė užkariautojams daug savo kultūros ir net juos savotiškai asimiliavo. Nepaisant to, imperijoje ndau tapo diskriminuojama etnine grupe, kuri buvo naikinama.
Po to, kai 1897 m. Portugalija nugalėjo ir sunaikino Gazos imperiją, didžiuma ndau žemių atiteko Portugalijos Rytų Afrikai, vėliau - Mozambikui.
Po 1965 m., kuomet gretimoje Zimbabvėje prasidėjo Zimbabvės krūmynų karas, ndau etninė grupė palaikė šonus atstovaujančią ZANU politinę partiją. Tačiau 1975 m., partijos viduje įvykus skilimui, ndau atsiskyrė, suformuodamo nuosaikesnę ZANU-Ndonga partiją, vadovaujamą Ndabaningi Sithole. Tais pačiais metais Mozambike įkurta RENAMO partija, kovojusi baltaodžių rodeziečių pusėje, gavo didelę paramą iš ndau. Jos lyderis Afonso Dhlakama irgi buvo ndau kilmės.