Natalija Višnevskaja
| Natalija Višnevskaja | |
|---|---|
| |
| 1925 m. | |
| Gimė | 1907 m. gegužės 3 d. Kaunas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1989 m. gegužės 3 d. (82 metai) Leningradas, TSRS |
| Veikla | rašytoja |
 Vikiteka |
Natalija Višnevskaja |
Natalija Višnevskaja (1907 m. gegužės 3 d. Kaune – 1989 m. gegužės 3 d. Leningrade, TSRS) – baltarusių rašytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1907 m. gegužės 3 d. Kaune, mokytojų šeimoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Samarą. Po karo gyveno Slucke, kur susipažino su rašytoju Jakubu Kolasu, kuris 1924 m. jai padėjo įstoti į Baltarusijos pedagoginį technikumą. Mokydamasi technikume rašė eilėraščius, kuriuos leido įvairūs Baltarusijos TSR leidiniai. 1926 m. kartu su Jevgenija Pfliaumbaum ir Zinaida Bandarina išleido eilėraščių rinkinius, tai buvo naujas feministinės literatūros reiškinys Baltarusijos literatūros istorijoje. 1928 m. baigusi mokslus susituokė su rašytoju Alesiu Dudaru, tačiau jos vyras greitai buvo suimtas už savo kūrybą ir ištremtas į Smolenską. 1929 m. įstojo į Baltarusijos universitetą. 1930 m. persikėlė gyventi į Maskvą, kur dirbo valstybinėje TSRS leidykloje Baltarusijos skyriuje. 1934 m. su vyru grįžo į Minską. 1936 m. vyras vėl buvo suimtas ir po metų sušaudytas kalėjime, todėl N. Višnevskaja išvyko slapstytis į Ukrainą. 1938 m. susituokė su rašytoju Janka Bobriku ir apsigyveno Leningrade. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Gorkio sritį, tačiau vyras liko Leningrade, kur, blokados metu mirė iš bado 1942 m. Po karo rašytoja grįžo į Leningradą ir iki išėjimo į pensiją 1962 m. dirbo įvairiose miesto bibliotekose. Mirė 1989 m. gegužės 3 d. Leningrade.