Nudizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Natūrizmas)
Jump to navigation Jump to search
Grupė žmonių nudistų įstaigoje Floridoje, 2014 m.
Nudistų paplūdimys, Floridoje, JAV

Nudizmas – nuogo kūno kultas ir kultūrinis judėjimas, kuris propaguoja ir gina tokį gyvenimo būdą.[1][2] Natūrizmas taip pat gali būti vadinamas nudizmu. Nors abu terminai iš esmės yra panašūs, nudizmas pabrėžia nuogo kūno praktiką, o natūrizmas pabrėžia požiūrį, skatinantį harmoniją su gamta ir pagarbą aplinkai.[3] Nudistai yra iš įvairių filosofinių ir kultūrinių sluoksnių. Nėra vienos nudizmo ideologijos.[1]

Nudizmas gali būti praktikuojamas individualiai, šeimyniniame ar socialiniame kontekste arba viešai. Populiariausia nudistų veikla ir pramogos be drabužių – deginimasis saulėje, maudynės. Lietuvoje nudizmas dažniausiai praktikuojamas nudistų paplūdimiuose. Daugiausia nudistų kurortų įkurta Karibų jūros baseino, t. p. Kanarų salose, Ispanijos ir Prancūzijos paplūdimiuose.[1]

Nudizmas kritikuojamas dėl erotizmo, ekshibicionizmo ir vojerizmo. Laikomas prieštaringu dėl to, kad apnuogintas kūnas, ypač intymios vietos, gali būti lytiniu dirgikliu priešingos ar tos pačios lyties atstovams bei kelti lytinį susijaudinimą.[1] Nudistai priešingai teigia, kad dalinis apsinuoginimas dar labiau kursto erotines fantazijas ir geismą nei natūralus apsinuoginimas. Anot jų, nuogas kūnas turėtų būti priimtas kaip savaime suprantamas dalykas ir perdėtai neerotizuojamas. Taip pat teigiama, kad nuogas kūnas neturėtų kelti gėdos jausmo, skatinti nepilnavertiškumo komplekso.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nudistų pora festivalyje, Naujoje Zelandijoje, 1981 m.

Vokietijoje nudizmas susiformavo XIX–XX a. sandūroje kaip sveikos gyvensenos ir dorovinis judėjimas to meto industrinėje visuomenėje.[1] Pirmoji knyga apie nudizmą pasirodė 1894 m. Heinrich Pudor knygoje Nuogas žmogus (vok. Nackende Menschen) aprašė ir nuogumo kultūra (vok. Nacktkultur). Nepaisant to, Richard Ungewitter geriau žinomas kaip nudizmo pradininkas. Jo 1906 m. išdėstytos idėjos knygoje Nuogumas (vok. Die Nacktheit) išvengė plagiarizmo kaltinimų.[4]

Tuo metu kritikuotos itin griežtos moralinės normos.[2] Teigta, kad nuogumas stiprina žmonių dorovę. Taikyta helioterapija – žmonės skatinti nuogi kaitintis saulėje, kad gautų vitamino D.[1] Įvairūs XX a. pradžios vokiečių, prancūzų, anglų, JAV rašytojai bei terapeutai tikėjo, kad nuogas kūnas gali išlaisvinti žmones iš psichologinių kompleksų, padėti atsikratyti drovumo bei gėdos jausmo, padaryti santykius tarp vyrų ir moterų sveikesnius. Daugelis nudizme įžvelgė ne tik terapinę naudą, bet ir egalitarinę utopiją. Ilgainiui utopinių idėjų atsisakyta, bet kūno įvaizdžio problema, anot judėjimo šalininkų, visuomenėje išliko aktuali.[4]

1953 m. įkurta Tarptautinė natūristų federacija (vienija daugiau kaip 1000 klubų iš 34 šalių).[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Nudizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.
  2. 2,0 2,1 „Nudism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-06-07. 
  3. Choin, Mireille (2002). World Handbook Naturisme 2002 - 2003. International Naturist Federation. ISBN 978-90-5583-833-2. 
  4. 4,0 4,1 4,2 „Nudism“. Encyclopedia of Clothing and Fashion. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.