Nepilnavertiškumo kompleksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nevisavertiškumo kompleksas – asmenybės savęs suvokimas, kaip prastesnio už kitus, savęs smerkimas už klaidas ir nesėkmes. Šį kompleksą turintys žmonės save vertina kaip visiškai nereikšmingus, nepritampančius prie gyvenimo. Dėl to gali išsivystyti fobijos, depresija, kilti savižudybės poreikis.

Nevisavertiškumo komplekso simptomai būna tokie: siekimas kitų žmonių dėmesio įvairiais emociniais signalais, žmonių baimė, draugų trūkumas, baimė suklysti, pastovus nerimas, negatyvus aplinkos suvokimas, perdėtas pareigingumas. Dažnai nevisavertiškumo kompleksą turintys žmonės bando jį kompensuoti agresija, alkoholizmu ir kitomis priklausomybėmis, socialinio statuso simboliais (brangiais automobiliais, pastatais ir pan.).

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pastovūs tėvų keliami aukšti reikalavimai, kritika, nepasitenkinimas pasiektais rezultatais, klaidų sureikšminimas
  • Fiziniai trūkumai (išvaizdos, kalbos defektai)
  • Socialinės kliūtys (rasė, religija, lytis, seksualinė orientacija, ekonominis statusas)
  • Mentalinės išlygos – jaučiamas nevisavertiškumas, kai keliami per aukšti reikalavimai

Nevisavertiškumo kompleksą išsamiai tyrinėjo Alfredas Adleris.