Naglio kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Naglio kalnas – spėjamas 1425 m. minimas piliakalnis Palangos šiaurėje, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir jame statytis pilį. Tačiau kalnas ilgą laiką, iki apželdinant kopas, buvo pustomas vėjo, todėl piliakalnio požymių jame nepastebėta.[1]

Su Birutės kalnu laikomas Palangos piliakalnio dalimi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką Naglio kalnas buvo judri smėlio kopa, supustyta ant senovinės Litorinos jūros terasos. XV–XVI a. tai buvo alka, šventvietė. Šalia kalno buvo kuršių žvejų gyvenvietė Senasis Uostas. 1926 m. ją apželdino ir taip pristabdė miškininkas Marijonas Daujotas. Apie tai primena pastatytas stogastulpis.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad šis kalnas esąs narsaus karvedžio Naglio garbei, kurį jam supylusį žmona. Iš jos ašarų prasidėjęs greta tekantis upelis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 124

Koordinatės: 55°55′57″ š. pl. 21°03′42″ r. ilg. / 55.93250°š. pl. 21.06167°r. ilg. / 55.93250; 21.06167