Nadežda Gultiajeva
| Nadežda Gultiajeva | |
|---|---|
| Gimė | 1949 m. liepos 6 d. Irkutske |
| Sutuoktinis (-ė) | Eimuntas Nekrošius |
| Vaikai | Marius Nekrošius, 1976
Martynas Nekrošius, 1984 |
| Veikla | scenografė |
| Alma mater | A. Lunačiarskio teatrinio meno institutas Maskvoje |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Nadežda Gultiajeva (g. 1949 m. liepos 6 d. Irkutske) – Lietuvos scenografė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. baigė vidurinę Irkutsko Menų mokyklą. 1972–1973 m. Irkutsko Jaunojo žiūrovo teatro dailininkė. 1973-1975 m. studijavo scenografiją Aukštuosiuose režisierių kursuose A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, stažavosi Didžiajame M. Gorkio dramos teatre Leningrade pas scenografą E. Kočerginą. 1976 m. apsigyveno Lietuvoje. 1979–1997 m. Jaunimo teatro dailininkė. Nuo 1998 m. sausio 28 d. – Viešosios įstaigos teatro „Meno fortas" steigėja (kartu su E. Nekrošiumi ir LR Kultūros m-ja) bei scenografė. Dėstė būsimiems režisieriams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Klaipėdoje ir Vilniuje.
Sukūrė scenografiją ar vien kostiumus Jaunimo, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus teatrų, „Meno forto“, Italijos, Lenkijos, Rusijos teatrų spektakliams. Kūrinių turi Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.[1]
Vyras – režisierius Eimuntas Nekrošius, sūnus- scenografas Marius Nekrošius.
Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šeila Dileini. Medaus skonis, 1979 m., Jaunimo teatras
- Liudmila Razumovskaja. Brangioji mokytoja, 1982 m., Jaunimo teatras
- Antonas Čechovas. Dėdė Vania, 1986 m., Jaunimo teatras
- Saulius Šaltenis. Duokiškio baladės, 1978 m., Kauno dramos teatras
- Antonas Čechovas. Ivanovas, 1978, Kauno dramos teatras
- Viljamas Šekspyras. Hamletas 1997 m. ir Otelas 2000 m., „Meno fortas“
- Giesmių giesmė 2004 m., „Meno fortas“
- Džiuzepė Verdis. Makbetas, Teatro de Maggio Musicale, Florencija ir Teatro Massimo, Palermas, 2002 m., Maskvos Didysis teatras, 2003 m.
- Antonas Čechovas. Vyšnių sodas, Maskva, 2003 m.
- Johannas Wolfgangas von Goethe „Faustas“, 2006 „Meno fortas“
- Richardas Wagneris „Valkirija“ 2007, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
- Levas Tolstojus „Ana Karenina“, 2008, „Teatro Storchi“, Modena, Italija
- Fiodoras Dostojevskis „Idiotas“2009 (rež. Eimuntas Nekrošius, Meno fortas)
- Charles Gounod „Faustas“ 2009 „La Scala“, Milanas, Italija
- Albertas Camus „Kaligula“2011 Nacijų teatras, Maskva
- Giuseppe Verdi „Otelas“ 2011 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
- Dante Alighieri „Dieviškoji komedija“ 2012 „Meno fortas“
- Dante Alighieri „Rojus“ 2012 „Meno fortas“
- „Jobo knyga“ 2014 „Meno fortas“
- Aleksandras Puškinas „Borisas Godunovas“ 2015, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
- Adomas Mickevičius „Vėlinės“ 2016 „Teatr Narodowy“, Varšuva
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2016 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gražina Marčiukaitytė. Nadežda Gultiajeva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 278 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nadežda Gultiajeva. Meno fortas Archyvuota kopija 2009-07-09 iš Wayback Machine projekto.