Nacionalinė Legionierių Valstybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Statul Național Legionar
Nacionalinė Legionierių Valstybė
buvusi valstybė
Flag of Romania.svg
1940 – 1941 Flag of Romania.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė Bukareštas
Valdymo forma totalitarinė fašistinė valstybė (dumviratas) ir konstitucinė monarchija
karalius
 1940–1941 Mykolas I Rumunas
Era antrasis pasaulinis karas
 - Sudaryta 1940 m. 1940 m. rugsėjo 14 d. d.
 - Panaikinta 1941 m. 1941 m. vasario 14 d. d.

Nacionalinė Legionierių Valstybė (rumun. Statul Național Legionar) – Antrojo pasaulinio karo metais trumpai gyvavusi fašistinė rumunų valstybė. Jos lyderis buvo Jonas Antoneskus, veikęs sykiu su Geležine gvardija (Garda de fier). Nacionalinė Legionierių Valstybė apėmė dabartinės Rumunijos žemes, išskyrus Šiaurės Transilvaniją, kurią tuo metu buvo užėmę vengrai. Taip pat valstybei priklausė Gyvačių sala ir keletas smulkių salelių Dunojaus deltoje, kurios 1948 m. priskirtos TSRS (Ukrainai).

19371938 m. Rumunijos karalystėje rinkimus laimėjo Tautinė krikščionių partija, vedama Oktaviano Gogos. Po šių rinkimų Rumunija pasuko itališkojo fašizmo keliu, be to, vis daugiau įtakos įgavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Geležinė gvardija. Prasidėjus II pasauliniam karui, Rumunija oficialiai buvo neutrali. Prasidėjus vidinei sumaiščiai ir teritorijų dalyboms, šalis neteko Šiaurės Transilvanijos (Vengrijos naudai), Besarabijos (TSRS naudai) ir Pietų Dobrudžos (Bulgarijos naudai). Iš karto po šių įvykių, 1940 m. rugsėjo 4 d., generolas Jonas Anoneskus ir Geležinės gvardijos vadas Horija Sima sudarė Nacionalinę Legionierių Valstybę. Jie privertė karalių Karolį II perduoti valdžią savo 19-mečiui sūnui Mykolui, kuris, savo ruožtu, suteikė neribotas vado (Conducător) teises Antoneskui. Rugsėjo 14 d. karalius Mykolas Rumuniją oficialiai paskelbė Nacionaline Legionierių Valstybe. Daugelis valstybinių postų buvo atiduota Geležinės gvardijos nariams. Valstybė oficialiai įstojo į „Ašies“ sąjungą, į šalį įžengė Trečiojo Reicho kariuomenė.

Valstybės vadai Jonas Antoneskus ir Horija Sima. Viršuje – Kornelijaus Kordeanaus portretas

Šios santvarkos laikmečiu ypač išaukštintas Geležinės gvardijos įkūrėjo, 1938 m. nužudyto Kornelijaus Kordeanaus kultu. Lapkričio 21–23 d. jis buvo iškilmingai perlaidotas. Geležinė gvardija susidorojo tiek su žydais, tiek su buvusios monarchistinės valdžios šalininkais (įvykdė Žilavos žudynes). Šalies pasienyje su Tarybų Sąjunga vyko nuolatiniai ginkluoti konfliktai.

1941 m. sausio 20 d. Geležinė gvardija bandė surengti perversmą prieš Joną Antoneskų ir tuo pačiu Bukarešte įvykdė 200 žydų pogromą (juos žudė mėsinėje, giedodami krikščioniškas giesmes). Antoneskus sukilimą numalšino, sukilėlius įkalino, o Sima ir daugelis kitų gvardijos vadų pabėgo į Vokietiją. Vasario 14 d. Jonas Antoneskus Nacionalinę Legionierių Valstybę panaikino ir Rumuniją paskelbė nacionalsocialistine valstybe.