Mykolas Ksaveras Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Ksaveras Sapiega
Michał Ksavery Sapieha. Міхал Ксавэры Сапега.jpg
Sapiegos
Herbas „Lis“
Herbas „Lis“
Gimė: 1735 m. gruodžio 3 d.
Mirė: 1766 m. lapkričio 24 d. (30 metų)
Tėvas: Kazimieras Leonas Sapiega
Motina: Karolina Terezė Radvilaitė
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo Erelio ordinas

Mykolas Ksaveras Sapiega (1735 m. gruodžio 3 d., Vysokoje – 1766 m. lapkričio 24 d., Belostoke) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis raikytojas (17591766), generolas-majoras (1756), Baltojo erelio ordino kavalierius (1759).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos artilerijos generolo ir Bresto vaivados Kazimiero Leono Sapiegos ir (16971738) ir Karolinos Terezės Radvilaitė (17071765) jaunesnysis (antrasis) sūnus. Vyresnysis brolis – Lietuvos didysis kancleris Aleksandras Mykolas.

Būdamas trejų metų Mykolas Ksaveras neteko savo tėvo ir buvo auklėjamas motinos ir dėdės, Vilniaus vyskupo-koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos. Po to perėjo į savo kito dėdės, Lietuvos pakanclerio Mykolo Antano Sapiegos globą, o šis vėliau jį perdavė auklėti Lietuvos didžiajam kancleriui Mykolui Frederikui Čartoriskiui.

1756 m. balandžio 12 d. Lietuvos lauko buožės pulkininkas Mykolas Ksaveras Sapiega gavo generolo-majoro titulą. 1758 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1759 m. rugsėjo 20 d. įtakojant savo dėdžių, Lietuvos pakanclerio Mykolo Antano Sapiegos ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos, gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę. Tų pačių metų rugpjūčio 3 d. gavo Baltojo erelio ordiną.

17611764 metais Mykolas Ksaveras Sapiega prisijungė prie getmano partijos, vadovaujamos Karūnos didžiojo etmono Jono Klemenso Branickio, pasisakiusio prieš magnatų Čartoriskių partiją („Familija“). 1760 m. vasario 1 d. po muštynių teisme, Minske, Mykolui Sapiegai įsakant buvo užmuštas Mykolas Volodkovičius (17311760), vienas iš Vilniaus vaivados kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos artimų draugų ir klientų.

1764 metais Mykolas Ksaveras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Slanimo pavieto į konvokacinį seimą, 1764 m. gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuris skelbė apie neteisėtą rusų armijos buvimą ATR teritorijoje.

Po Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimo į Lenkijos sostą Mykolas Ksaveras Sapiega gavo nuo Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio pažadą atleisti senus ginčus mainais į palaikymą parlamento rinkimuose (1766 metų vasaris).

Vedęs nebuvo ir po savimi vaikų nepaliko.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.