Motinos ir vaiko muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′50″ š. pl. 23°55′23.86″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.9232944°r. ilg. / 54.89722; 23.9232944

Buvusio muziejaus pastatas Kaune, Laisvės al. 24

Motinos ir vaiko muziejus − muziejus Kaune, gyvavęs tarpukario Lietuvoje, skirtas šviesti to meto visuomenę, skleisti higienos žinias, nes šalyje buvo bloga gimdančių moterų padėtis, didelis kūdikių mirtingumas. Steigėja buvo Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, mačiusi būtinybę įkurti tokį muziejų, kuriame būtų galima pamatyti visa tai, kas buvo rekomenduojama motinoms ir vaikams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Memorialinė lenta Kaune, skirta Muriel Paget ir buvusio muziejaus atminimui

Muziejus buvo įkurtas 1932 m. gegužės 1 d. Kaune, Laisvės al. 12 (dab. 24). Šiame pastate buvo ir pirmasis tokios pagalbos motinoms ir vaikams sveikatos centras Lietuvoje, įkurtas britų filantropės Muriel Paget. Viešas muziejaus atidarymas įvyko 1932 m. gruodžio 4 d. dalyvaujant Vyriausybės atstovams ir gausiems svečiams. Muziejaus tikslas buvo teikti motinoms reikalingiausias higienos žinias: kaip elgtis su naujagimiu, kaip jį maitinti ir auklėti nuo pat kūdikystės, kaip kovoti su ligomis. Muziejus turėjo 18 skyrių, daug paveikslų, diagramų, kitokių eksponatų. Ekspozicija ir fondai buvo nuolat papildomi naujais eksponatais. Tuo metu dar trūko žinių apie vaikų priežiūrą, todėl švietėjškos paskaitos, vykstančios muziejuje, jo platinama literatūra buvo itin vertinami. Muziejus palaikė glaudžius ryšius su įvairiomis užsienio vaikų globos ir socialinėmis įstaigomis, iš kurių gaudavo įvairių žurnalų ir plakatų, katalogų apie filmus ir diapozityvus. Susidomėjimas muziejumi buvo labai didelis, lankymas nemokamas. Sekančiais metais po atidarymo, vien 1933 m. muziejuje lankėsi 10 223 asmenys, aptarnautos 64 ekskursijos, 1934 m. priimta 12 370 lankytojų ir 96 ekskursijos. Tai buvo moksleiviai, pedagogai, medikai, namų šeimininkės, net kareiviai.

Muziejaus pirkiniais rūpinosi speciali komisija, vadovaujama dr. Natalijos Vienožinskienės. Buvo įsigyjama daug plakatų, knygų ir leidinių įvairiomis kalbomis, išleidžiama lapelių apie sveikatą ir švarą, su patarimais nėščiosioms. Muziejus 1933–1935 m. išleido 54 000 egzempliorių įvairios literatūros. Ypač didelio pasisekimo sulaukė knygelė ,,Sveikas maistas vaikams“ ir plakatas ,,Naikink muses“. Apie muziejaus darbą nuolat rašė svarbiausi Lietuvos laikraščiai. Dėtos pastangos muziejų išplėsti, nes esamose patalpose darėsi ankšta. Tuo tikslu buvo įsigytas žemės sklypas naujam moderniam pastatui, architektų bendruomenėje paskelbtas konkursas, kurį laimėjo prieš kelerius metus Prancūzijoje mokslus baigęs archit. Jonas Kova-Kovalskis. Prasidėjęs II Pasaulinis karas įgyvendinti šiuos planus sutrukdė. Muziejus išnyko be pėdsakų: nebeliko jokių duomenų apie jame kauptus eksponatus. Tolesnis jo likimas nežinomas.

Muziejaus projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikęs iki šių dienų naujojo muziejaus pastato projektas byloja, kad tai galėjo būti vienas moderniausių laikinosios sostinės pastatų. Juostiniai langai, medžiagiškumo neslepiantis minimalistinis fasadas apibrėžė naujovišką architektūrinės reprezentacijos sampratą. Fasado plokščių jungtis projekte puošė simboliškos vaikiškų žaislų figūrėlės – arkliukai ir paukšteliai. Dekoratyvumo nestokojo ir pagrindinis įėjimas, papuoštas motinos ir vaikų skulptūra. Šis projektas akivaizdžiai orientavosi į grynąją tarptautinio modernizmo estetiką.

Muziejaus atkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kau­ne 2012 m. už­si­mo­ta at­kur­ti tar­pu­ka­riu vei­ku­sį Mo­ti­nos ir vai­ko mu­zie­jų. Iš­ny­ku­sios kul­tū­ros įstai­gos gai­vi­ni­mo ėmė­si mies­to po­li­ti­kai.[1] Iniciatyva kilo ne tik norint įrengti ugdymo bazę, kurioje šiuolaikinių žinių galėtų semtis atžalų besilaukiančios mamos ir mažus vaikus turinčios šeimos, bet ir siekiant įamžinti Lietuvos akademinės akušerijos 90-metį. Svarstoma galimybė atkurtą muziejų išlaikyti iš miesto biudžeto.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]