Morta Mindaugienė

Morta Mindaugienė
Lietuvos karalienė
Gimė	~1210 m.
Mirė	1262 m.
Sutuoktinis (-ė)	Mindaugas
Vaikai	Rūklys, Rupeikis
Lietuvos didžioji kunigaikštienė
Valdė	~1236–1253,m.
Lietuvos karalienė
Valdė	1253–1263 m.

Morta Mindaugienė (apie 1210/1215 m. – 1262 m.) – pirmoji karūnuota Lietuvos karalienė konsortė, Lietuvos karaliaus (1253–1263 m.) Mindaugo žmona.

Istoriografiniai duomenys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nėra jokių žinių, kad iki Mortos Mindaugas būtų turėjęs kitą žmoną, nors Vaišelga yra minimas kaip jo sūnus. Mindaugo vedybų su Morta tiksli data nėra žinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę”. 1251 m. jis pats inicijavo Mindaugo, jo žmonos Mortos, ir dviejų sūnų – Rūklio ir Rupeikio – krikštą. Kartu buvo pakrikštyti Mindaugo aplinkos kilmingieji ir daugybė lietuvių karių. 1253 m. popiežiaus Inocento IV valia Lietuvos krikščioniškuoju karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas ir valdovas Mindaugas bei jo žmona Morta. Brangiomis karūnomis bei kitomis karališkomis insignijomis, sukurtomis Rygos auksakalių, juos vainikavo Kulmo vyskupas Hendenreichas.

Morta gyveno Lietuvai sudėtingu laikotarpiu. Jau 1219 m. Mindaugas su broliu Dausprungu buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių. Tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos Kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis Vokiečių ordinas. Šių dviejų frontų sąlygomis 1236 m. po didžiulės tarptautinės akcijos kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš Lietuvą, bet kaip liudija šaltiniai, lietuviai nugalėjo Saulės mūšyje. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir aprašoma „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir Mindaugo valdymas. Didžiulis Mindaugo valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai 1250–1251 m. Lietuvą puolė Livonijos ordinas ir Haličo-Voluinės pajėgos, o valstybės viduje vyko sąmokslas. Mindaugas sugebėjo suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su Livonijos ordinu, 1251 m. priimdamas krikštą ir 1253 m. karūnuodamasis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau Ordinas su talkininkais grobstė vakarų baltų žemes, Mindaugo remiami lietuviai ir žemaičiai sutriuškino abi Ordino Livonijos ir Prūsijos šakas Durbės mūšyje (1260 m.). Tuo pasinaudojo ir sukilo prūsai bei kiti baltai. Galiausiai, Mindaugas, pasinaudodamas esama situacija, 1261 m. stojo į atvirą kovą prieš Ordiną.

Medalis, skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius Juozas Kalinauskas.

Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. Jam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta“. Magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“, atsistatydinęs Livonijos magistras Andrius Štirlandietis vykdamas į Lietuvą keliavo pas Mindaugą ir karalienę Mortą, aptarti tolesnių veiksmų. Kunigaikštis Treniota ir žemaičiai vyko „pas karalių Mindaugą ir pas jo žmoną Mortą“.

Eiliuotosios Livonijos kronikos metraštininkas nešykšti jai dėmesio. Teigiama, kad ji jautri, švelni ir rūpestinga karalaičių Rūklio (Gerstuko) ir Rupeikio motina.

Įvykių prie Tverų aprašyme Voluinės metraštis nurodo, jog kunigaikštis Vismantas žuvo po to, kai Mindaugas jau buvo išvykęs. Todėl vėliau sumanyta ir į ankstesnius įvykius įterpta jų prieštara nepagrįsta, nors, kaip istorinė žymė, gali būti pagrindas manyti, jog karalienė Morta kilusi iš Šiaulių. Neatsitiktinai apie tai daug ką byloja vietovardžiai. Netoli Šiaulių yra Vismantų gyvenvietė. Buvusi kunigaikščio Vismanto žemėvalda dar kartą atkreipia dėmesį į karalienės Mortos kilmės vietą. Dar daugiau, greta Vismantų yra karalaičio Rūklio vardu pažymėtas Ruklaukis. Taip istorinių duomenų ir vietovardžių atgarsiu pasirodo Šiaulių kunigaikštytė Vismantaitė, kuri galbūt tapusi karaliene Morta. Galima versija, jog kunigaikštis Vismantas čia buvo skyręs žemėvaldą savo vaikaičiui Rūkliui.

Viename karaliaus Mindaugo raštų nurodyta, jog karalaičiai Rūklys ir Rupeikis 1254 m. dalyvaują sprendžiant valstybės reikalus. Jie sosto paveldėtojai, o ne mažamečiai, kaip rašoma Voluinės metraštyje. Todėl kartais teigiama, jog karaliaus Mindaugo vedybos su kunigaikštyte Vismantaite vyko po pergalės prie Saulės.

1262–1263 m. Morta mirė, žuvo Mindaugas. Lietuvai vėl iškilo didelis pavojus. Nuo 1269 m. naujam kovos etapui Lietuvos jėgas sutelkė didysis kunigaikštis Traidenis. Tokiomis aplinkybėmis XIII a. šeštajame dešimtmetyje Morta reiškėsi kaip valdovo Mindaugo bendražygė, dalyvaujanti politiniame gyvenime, patarianti, teikianti savo nuomonę.

Atminimas

• 1993 m., minint 740-ąsias karūnavimo metines Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva įsteigta ir kasmet liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo (Valstybės) dieną arba jos išvakarėse iškilmingai įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse.
• Paminklas vienoje iš tariamų Mortos gimimo vietų – Agluonoje (Latvija) karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai (2015).