Pereiti prie turinio

Moron de la Frontera

Koordinatės: 37°07′0″ š. pl. 06°05′27″ v. ilg. / 37.11667°š. pl. 6.09083°r. ilg. / 37.11667; 6.09083 (Moron de la Frontera)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moron de la Frontera
isp. Morón de la Frontera
      
Miesto reginys
Moron de la Frontera
Moron de la Frontera
37°07′0″ š. pl. 06°05′27″ v. ilg. / 37.11667°š. pl. 6.09083°r. ilg. / 37.11667; 6.09083 (Moron de la Frontera)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija Sevilijos provincija
Gyventojų (2017) 27 930
Plotas 64,6 km²
Tankumas (2017) 432 žm./km²
Altitudė 297 m
Vikiteka Moron de la Frontera
Kirčiavimas Moròn de la Fronterà

Moron de la Frontera (isp. Morón de la Frontera) – miestas pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, Sevilijos provincijoje, 63 km į pietryčius nuo Sevilijos. Veikia karinis aerodromas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moron de la Frontera – mauriškos ir viduramžių architektūros miestas. Išlikę ~XI a. Morono pilies griuvėsiai (pilis XVI a. atstatyta, bet 1812 m. sugriauta prancūzų) ir gynybinis bokštas, XVI–XVIII a. bažnyčios: vėlyvosios gotikos Šv. Mykolo (pastatyta 1506–1730 m. buvusios mečetės vietoje), Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos, Maloningosios Švč. Mergelės Marijos, barokinė Šv. Ignaco Lojolos, Šv. Klaros su vienuolynu. Taip pat yra 1735 m. statytas Fernando Viljalono kultūros centras su plateresko stiliaus fasadu.[1]

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vystoma cemento, keramikos, maisto (alyvuogių aliejaus) pramonė. Miesto apylinkėse plėtojama žemdirbystė (alyvmedžiai, vynmedžiai), gyvulininkystė (galvijai), yra gipso telkinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė gyvenama nuo priešistorių laikų. Apylinkėse rasta akmens amžiaus radinių, finikiečių, keltų, iberų kultūrų požymių. Apie 206 m. pr. m. e. vietovė užimta romėnų, vadinta Arunci. Viduramžiais miestas užimtas vizigotų, vėliau – arabų. Ilgą laiką buvo musulmoniško Granados emyrato pasienio miestas, nuo XI a. – taifos sostinė. Maurų laikais miestas buvo žinomas kaip Mawrur („kalva, gūbrys“). Vėliau imtas vadinti „pasienio“ (de la Frontera) Moronu, nes atsidūrė ties maurų ir ispanų žemių riba. XIII a. miestą nukariavo Kastilijos karalius Ferdinandas III. Moron de la Frontera sparčiau plėtėsi nuo XVI a. antros pusės, kai sumažėjo arabų puolimo grėsmė. 1864 m. sujungtas geležinkeliu su Utrera ir Sevilija.

Smiltainio apdirbimo meistrystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinė smiltainio gamyba ilgą istoriją buvo svarbiausias miesto amatas. Suklestėjus pramoniniam smiltainio apdirbimui šis amatas nunyko, buvo prarasta tradicija. XX a. pabaigoje mieste kilo iniciatyva atgaivinti tradiciją, sugrąžinti ją į gyvenimą ir pagerinti amatininkų gyvenimą. Taip buvo įkurta Morono smiltainio krosnių kultūros asociacija, kurios iniciatyva sukurtas gyvasis muziejus pristatantis tradicinį smiltaino apdirbimą. Atkurtos ir restauruotos krosnys.

Iniciatyva bando atkurti beveik prarastas tradicines žinias, o taip pat užtikrinti jų tęstinumą. Tai daroma per gausius leidinius, renginius, smiltainio amatininkų kongresus. Dėl savo sėkmės ši iniciatyva 2011 m. UNESCO buvo įtraukta į Gerųjų išsaugojimo patirčių registrą[2].

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Morón de la Frontera. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. Revitalization of the traditional craftsmanship of lime-making in Morón de la Frontera, Seville, Andalusia
Al-Andalusijos Taifos
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)