Moračos vienuolynas
42°46′05″ š. pl. 19°23′30″ r. ilg. / 42.76806°š. pl. 19.39167°r. ilg.
Moračos vienuolynas (serb. Манастир Морача) − romaninio stiliaus serbų stačiatikių vienuolynas centrinėje Juodkalnijos dalyje, prie Moračos upės, 40 km nuo Podgoricos, prie kelio Podgorica - Kolašinas (E65/E80). Moračos vienuolynas yra vienas iš svarbiausių serbų stačiatikių architektūros paminklų ir vienas iš nedaugelio iš viduramžių išlikusių Juodkalnijos statinių.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienuolyno įkūrimo istorija užrašyta virš vakarinio portalo. Moračos vienuolyną 1252 m. įkūrė Zetos kunigaikščio Vukano Nemanjičiaus (1190-1207, Stefano Nemanjos vaikaitis) sūnus Stefanas, greičiausiai savo žemėse.[2] Jis vėliau čia buvo ir palaidotas. Pirmą kartą Osmanų sudegintas 1505 m., sukilimo Juodkalnijoje metu. Vienuoliai prisiglaudė Vasojevičiuose. Septynerius metus vienuolynas buvo apleistas. Susidarius palankiam politiniam klimatui valdant Sokolu Mehmed Pašai 1574 m. pradėtas atstatinėti ir atstatymas baigtas 1580 m. Darbams vadovavo vienuoliai Momo ir Mojsije, finansiškai rėmė vietiniai gyventojai, ypač kunigaikštis Vukičius Vučetičius.[3]
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. liepą vienuolyne vyko trečioji Jugoslavijos žemės susirinkimo sesija, kurioje Juodkalnijos komunistai reikalavo "išimti atskirą Kotoro įlankos paminėjimą" (tai reiškė šios teritorijos inkorporavimą į Juodkalnijos liaudies respubliką).[4]
Kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienuolyno kompleksą sudaro pagrindinė Marijos Dangun Ėmimo cerkvė, mažesnė šv. Mikalojaus koplyčia ir vienuolių gyvenamosios patalpos, kurios taip pat buvo naudojamos piligrimų apgyvendinimui. Visą kompleksą supa aukšta mūrinė tvora. Į jį galima patekti per dvejus vartus.
Pagrindinė cerkvė vienanavė, Raškos stiliaus (šios stiliaus statiniai būdingi 1170-1300 m. laikotarpiui ir skiriasi nuo Juodkalnijos pakrantės architektūros), su pusapvale apside, šoniniais chorais ir kupolu.[5] Pirminės statybos cerkvė smarkiai nukentėjo, kai ją XVI a. pradžioje nusiaubė Osmanai - buvo nuimtas skardinis stogas, cerkvės vidus liko atviras orų poveikiui, vienuolynas buvo apleistas. Vienuolynas pradėtas atstatyti apie 1570 m. XVIII a. vienuolynas tapo Moračos slėnio ir gretimų klanų kovos su Osmanais centru. 1820 m. prijungtas prie nepriklausomos Juodkalnijos.
Iš romaninės architektūros išliko pagrindinis portalas, taip pat keletas freskų iš XIII a., kuriose vaizduojamas pranašo Elijo gyvenimas. Kitos freskos iš XVI ir XVII a. Pagrindinės salės freskų temos yra Jėzaus gyvenimas, taip pat svarbiausiųjų stačiatikių šventųjų atvaizdai.
Moračos vienuolynas turi ypač turtingą XVII-XVIII a. ikonų rinkinį. Dalis jų yra tarp 1600 ir 1617 m. sukurto prabangiai išraižyto ikonostaso dalimi.
Vienuolyno kompleksui priklausanti šv. Mikalojaus koplyčia pastatyta 1635 m. ant buvusio pagrindinio gynybinio bokšto pamatų. Tai primena kvadratinis planas be išreikštų apsidžių ir faktas, kad pastatas nėra orientuotas rytų-vakarų kryptimi. Koplyčia tiek iš vidaus, tiek iš išorės gausiai ištapyta freskomis, daugelyje scenų vaizduojamas šv. Mikalojaus gyvenimas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Beate Kirchner, Jonny Rieder. Reiseführer Balkan: Kroatien, Bosnien und Herzegowina, Serbien, Montenegro, Kosovo, Albanien, Nordmazedonien, Trescher Verlag, 2019. P.289. ISBN 3897947641
- ↑ Fine, John Van Antwerp (1994), The Late Medieval Balkans: A Critical Survey from the Late Twelfth Century to the Ottoman Conquest, University of Michigan Press, p. 203. ISBN 978-0-472-08260-5
- ↑ Vremenska linija Istorija Crne Gora Archyvuota kopija 2019-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Banac, Ivo, "With Stalin against Tito: Cominformist splits in Yugoslav Communism" (), p. 104
- ↑ Kloster Moraca, adrialine.me
