Monotipija
Monotipija (mono + gr. τυπος 'atspaudas') – spaudos technologija, kuria yra padaromas tik vienas atspaudas[1]. Kiekvienas atspaudas yra unikalus ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma.
Dažas ant plokštės gali būti tepamas teptuku, lazdele, skudurėliu, pirštais. Plokštelėje nėra fiksuoto (įrėžto) piešinio kaip kitose grafikos klišėse. Vaizdas kuriamas negatyvo būdu, kai dažu ar tušu padengtos plokštės tam tikri plotai nuvalomi (šviesus piešinys tamsiame fone), arba pozityvo būdu, kai linijomis ir spalvomis dengiama švari plokštelė. Vaizdas perkeliamas ant drėgno popieriaus arba plonos drobės presu, voleliu arba spaudžiant rankomis. Kartais ant plokštės likus dažo, spaudžiamas antras ar trečias neryškus atspaudas, vadinamas šešėliniu. Šešėliniai atspaudai dažniausiai naudojami kaip pagrindas piešimui ar tapybai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atsirado XVII a. Italijoje (G. B. Castiglione, 1609–1664 m.). Monotipiją plėtojo Rembrantas, vėliau – William Blake'as ir Edgar Degas. XX a. monotipija išpopuliarėjo Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje monotipijos technika intensyviai imta kurti XX a. antroje pusėje.
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aliejinė monotipija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ji yra artimiausia tapybai, jos efektų numatyti neįmanoma, dažniausiai jie atsitiktiniai. Kuriant šiuo būdu, meninės išraiškos siekiama spalvų deriniais, tonų perėjimais, niuansais.
Grafinė monotipija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jos išraiškos priemonės – įvairaus sodrumo tonai ir linijos. Spaudos forma paprastai būna stiklo plokštė. Nupiešto vaizdo dešinė ir kairė atspaude bus susikeitusios vietomis.
Grafinė-šabloninė monotipija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šablonais atspaude sudaromi balti plotai. Juos galima paįvairinti linijomis, dėmėmis ir pan.
Taip pat galima kurti monotipijas mišriu būdu, harmoningai suderinus visas tris monotipijų rūšis.