Mokos pupelės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mokos pupelės – kavos pupelių tipas, viena iš arabikos pupelių atmainų. Mokos pupelės yra mažesnės ir apvalesnės už daugelį kitų kavos pupelių atmainų.

Šio tipo kavos pupeles anksčiau eksportuodavo iš Mochos miesto (Jemenas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1763 m. užrašytas pasakojimas sieja Mocha miesto suklestėjimą su šeichu Šadžiu, kuriam valdant buvo masiškai prisodinta kavamedžių. Netrukus Mocha gyvenvietė ėmė sėkmingai prekiauti kava, ir nedidelė gyvenvietė virto stambiu prekybiniu uostu. Europoje šio miesto pavadinimu ėmė vadinti ir kavos pupelių rūšį. Pasakojama, kad net kalnus apie Mocha miestą, ištisai apsodintus kavamedžiais, ėmė vadinti „kaviniais“ kalnais.

Po šeicho Šadžio mirties prie jo kapo pastatė mečetę, o jį patį ėmė laikyti miesto ir arabiškų kavinių globėju.

1633 m., sėkmingai pasibaigus sukilimui prieš Osmanų imperiją, Jemenas tapo savarankiška valstybe ir užmezgė tiesioginius prekybinius ryšius su kai kuriomis Europos valstybėmis, kurioms ėmė tiekti kavos pupeles. Tai buvo Jemeno ekonominio klestėjimo viršūnės laikai. Iki XVII a. pabaigos pasauliui kava tiekė daugiausia Jemenas, ir tai buvo mokos kava (Mocha ar Mokka). Iki XVII a. vidurio pagrindiniai mokos pirkėjai buvo į Jemeną atvykstantys turkų ir Egipto pirkliai, kurie supirkdavo kavą tiesiog nuo medžių.

Jemeno kavos prekybos klestėjimas buvo didele dalimi pagrįstas kavos auginimo monopolija bei didėjančių kavos populiarumu Europoje. Buvo draudžiama išvežti nedžiovintas, daigias kavos pupeles. Svetimšaliams draudė lankyti kavamedžių plantacijas.