Asimiliacija (kalbotyra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Puslapyje yra unikodo simbolių, kuriuos jūsų naršyklė gali vaizduoti klaidingai. Informacija apie unikodą jums padės susidoroti su šiuo nesklandumu.

Asimiliãcija (liet. supanašė́jimas) – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitą kuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta. Asimiliaciją nulemia fiziologinės kalbos padargų savybės – nesugebėjimas greitai pereiti nuo vieno garso prie kito.

Asimiliacija lietuvių kalboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kalboje asimiliacija vyksta trim atvejais, kurie remiasi šiomis fonetinėmis garsų savybėmis:

  1. skardumu/duslumu. Lietuvių kalbos priebalsiai grupuojami į skardžiųjų ir dusliųjų poras: [d] – [t], [g] – [k] ir pan. Skardusis priebalsis, atsidūręs prieš kitą duslųjį, suduslėja ir atvirkščiai: gpienis [rú∙p̑ien̑is], stgalys [ra∙zdgal̑ĩ∙s] ir pan. Visi priebalsiai, einantys prieš skardųjį, lietuvių kalboje negali būti duslūs, o einantys prieš duslųjį – skardūs. Esant šio tipo asimiliacijai balsiai ir pusbalsiai (balsingieji priebalsiai) nedalyvauja. Taip pat susidūrus dviem iš eilės einantiems tos pačios dusliųjų/skardžiųjų poros priebalsiams, naikinamas pirmasis: atdaras [ã∙daras], sulig klyksmu [sul̑ì ͜k̑l̑i∙ksmù] ir pan.
  2. pučiamųjų priebalsių skardumu/duslumu. Susidūrus bet kuriems dviem garsams iš grupės [s], [š], [z], [ž], [s̑], [š̑], [z̑], [ž̑], pirmasis visuomet naikinamas: išsiurbimas [iuȓb̑ìmas], užstalėstal̑e̤∙], kas šaukia? [kà͜ šaũ.k̑e?].
  3. minkštumu/kietumu. Visi lietuvių kalbos priebalsiai (išskyrus [j̑]) skirstomi į minkštuosius ir kietuosius: [m] – [m̑], [t] – [t̑] ir t. t.
  • priebalsis, atsidūręs prieš priešakinės eilės balsį arba užpakalinės eilės balsį, prieš kurį rašte žymimas minkštumo ženklas „i“, suminkštėja: rikis [ȓìis], liūtė [u∙e̤∙] ir pan.
  • priebalsis, stovintis prieš kitą minkštąjį priebalsį, taip pat suminkštėja: linksmintis [l̑ìŋ̑k̑s̑m̑it̑is], kriauk [ȓeul̑ẽ̤∙] ir pan.

Su labai retomis išimtimis šio tipo supanašėjimas taikomas visiems lietuvių kalbos priebalsiams ir pusbalsiams, išskyrus [j̑].

Asimiliacija lietuvių kalboje visuomet yra regresyvinė, t. y. garsai veikia tik prieš juos stovinčius garsus. Tarkime, žodyje irklas [ìrklas] garsas [i] nesuminkština po jo einančių priebalsių [rkl].