Mintaujos geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1925 m. Švedijoje išspausdintas žemėlapis, kuriame pavaizduoti Latvijos geležinkeliai: Mintaujos ir naujai tiesiamas maršrutu Liepoja-Saldus-Jelgava

Mintaujos geležinkelis – Rusijos imperijos susisiekimo bendrovė, stačiusi ir eksploatavusi Mažeikių–Rygos geležinkelį.

Geležinkelis buvo tiesiamas dviem etapais: 1867 m. išduota koncesija atkarpai tarp Rygos ir Mintaujos, 1872 m. – tarp Mintaujos ir Mažeikių, Muravjovo geležinkelio stotyje įsijungiant į Liepojos-Romnų geležinkelį. 1894 m. Rusijos imperijos valstybinių geležinkelių buvo priimtas naudojimui. Abiejų linijų ilgis siekė 131 varstą. Rangovu buvo Rygos – Mintaujos Akcinė Bendrovė, vėliau pervadinta į Mintaujos geležinkelį. Akcininkai – vietiniai Baltijos vokiečiai: grafas Palenas, baronas Hanas, Adolfas Tylo ir kt.

Geležinkelis siekė dalį krovinių nukreipti iš Liepojos uosto į Rygos uostą. Tam turėjo pasitarnauti ir valstybės vykdoma kainų geležinkelių politika: iš Ukrainos gabenamų javų pristatymo įkainiai į Liepoją ir Rygą buvo suvienodinti.

Mintaujos geležinkelis nuo pat eksploatacijos pradžios turėjo finansinių problemų ir nuo 1895 m. sausio 1 d. jau nebeegzistavo kaip savarankiškas geležinkelis, o tapo pavaldus Rygos–Oriolo geležinkeliui.

Po Pirmo pasaulinio karo Latvija dėjo pastangas įtraukti Mažeikius į savo sudėtį, nes tik per Mintaujos ir Liepojos-Romnų geležinkelius vyko geležinkelio transporto susisiekimas tarp Rygos ir Liepojos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]