Milkomas
Milkomas – dievas vakarų semitų mitologijoje, aukščiausioji amonitų dievybė. Dievybės vardas siejamas su semitų kalbų šaknimi mlk („karalius“).[1]
Minimas Ugarito dievų sąraše.[1] Dantiraščio lentelėse iš Drehemo sutinkamas dievybės vardas Malkum, tuo tarpu įrašuose iš Ninevijos minimas dievas Malikas, šios dievybės vardas kaip asmenvardžių dėmuo aptinkamas dantiraščio lentelėse iš Eblos bei Mario. Vis dėlto Milkomo ir Maliko ryšys nėra aiškus.[2]
Milkomas keletą kartų paminėtas Biblijoje, Senajame Testamente. Masoretiniame tekste Milkomas paminėtas triskart (1 Kar 11, 5; 1 Kar 11, 33; 2 Kar 23, 13), o Septuagintoje bei kituose vertimuose – dar septynis kartus. Hebrajų kalbos žodis mlkm galėjo būti verčiamas arba kaip Milkomas, arba kaip „jų karalius“.[2] Kaip teigiama, šis dievas (veikiausiai per klaidą įvardytas Chemošu, moabitų dievybe) davęs amonitams jų šalį. Milkomą garbino karalius Saliamonas, dievybė įvardijama „amoniečių pasibjaurėjimu“. Milkomas taip pat minimas įraše, datuojamame antruoju I tūkst. pr. m. e. ketvirčiu. Šiame įraše Amono karalius praneša Milkomui apie sieną, kuri statoma aplink valstybės sostinę. Ją statyti, atrodo, paliepęs pats Milkomas.[1]
Milkomas siejamas ir su dievu Molochu, tačiau iš paminėjimų Senajame Testamente galima spręsti, kad šios dievybės buvo garbinamos atskirai, Jeruzalėje būta kiekvienai iš jų skirtų kulto vietų. Nurodoma, kad Molochui buvo aukojami vaikai, tačiau vaikų aukojimas Milkomui nėra minimas.[2]
Jordanijoje, Tel Javoje, aptikta galva su Atefo karūna, manoma, vaizduoja Milkomą.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Мифы народов мира. Мильком , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 575–576. ISBN 90-04-11119-0.