Kemošas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mešos stela (IX a. pr. m. e.)

Kemošas (moabitų k. 𐤊𐤌𐤔 Kamāš; hebr.כְּמוֹשׁ‏‎ = Kəmōš; eblaitų k. 𒅗𒈪𒅖 Kamiš) – dievas vakarų semitų mitologijoje, aukščiausioji moabitų dievybė. Manoma, kad tai galėjo būti karo dievas,[1] graikų tradicijoje jis tapatinamas su Arėju. II tūkst. pr. m. e. Kemošo kultas buvo plačiai paplitęs Sirijoje, ši dievybė garbinta Ebloje ir Karkamiše.[2] Moabo karaliaus Mešos stelos, datuojamos IX a. pr. m. e., įraše paliudytas Astaro-Kemošo kultas. Tai rodo, kad viena iš Kemošo hipostazių įgijo dievo Astaro bruožų.[1]

Kemošas minimas ir Biblijoje, Senajame Testamente. Pasakojama, kad karalius Meša Kemošui paaukojo savo pirmagimį sūnų (2 Karalių 3, 26–27). Taip valdovas siekė išvengti pralaimėjimo kare. Kemošas (Chemošas) minimas ir kaip amonitų dievybė, teigiama, kad davęs amonitams jų šalį (Teisėjų 11, 24). Laikoma, jog Kemošas šiuo atveju veikiausiai per klaidą įvardytas vietoj amonitų dievo Milkomo.[1] Be to, pasakojama, kad Izraelio karalius Saliamonas į rytus nuo sostinės Jeruzalės ant kalvos Kemošui pastatydino aukštumų alką (2 Karalių 11, 7).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Мифы народов мира. Кемош , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. 2,0 2,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 102. ISBN 9781134641024.