Milicijos majoras (1936-1943)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Milicijos majoras (rus. майор милиции) – specialusis aukščiausiojo TSRS milicijos personalo laipsnis 1936-1943 m. Atitiko valstybės saugumo majorą (NKVD sistema), kombrigą Raudonojoje Armijoje ir pirmo rango kapitoną kariniame laivyne. Šis laipsnis atitiko dabartinį karinį laipsnį brigados generolas (TSRS - kombrigas).

Milicijos laipsnių sistemoje žemesnis laipsnis buvo milicijos kapitonas, o aukštesnis – milicijos vyresnysis majoras.

Milicijos majorams, atitarnavusiems 5 metus su šiuo laipsniu ir teigiamai atestuotiems, būdavo suteikiamas milicijos vyresniojo majoro laipsnis.[1]

Laipsnio istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milicijos majoro laipsnis TSRS NKVD darbininkų ir valstiečių milicijos sistemoje buvo įvestas 1936 m. balandžio 26 d. TSRS CVK ir TSRS LKT nutarimu, kuris buvo paskelbtas 1936 m. gegužės 5 d. NKVD įsakymu Nr. 157.

Ši laipsnių sistema veikė iki 1943 m. vasario 9 d., kai TSRS AT Prezidiumo nutarimu „Apie NKVD ir milicijos organų vadovaujančio personalo laipsnius“ (О званиях начальствующего состава органов НКВД и милиции) buvo įvesta nauja specialiųjų laipsnių sistema, atitikusi kariuomenės laipsnius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

jaunesnis laipsnis
milicijos kapitonas
(papulkininkis)
TSRS milicijos laipsniai (1936-1943 m.)
milicijos majoras
(kombrigas)
vyresnis laipsnis
milicijos vyresnysis majoras
(generolas majoras)