Milicijos kapitonas (1936-1943)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Milicijos kapitonas (rus. капитан милиции) – specialusis TSRS milicijos personalo laipsnis 1936-1943 m. Atitiko valstybės saugumo kapitoną (NKVD sistema), papulkininkį Raudonojoje Armijoje ir antro rango kapitoną kariniame laivyne. Šis laipsnis atitiko dabartinį karinį laipsnį papulkininkis.

Milicijos laipsnių sistemoje žemesnis laipsnis buvo milicijos vyresnysis leitenantas, o aukštesnis – milicijos majoras.

Milicijos kapitonams, atitarnavusiems 4 metus su šiuo laipsniu ir teigiamai atestuotiems, būdavo suteikiamas milicijos majoro laipsnis.[1]

Laipsnio istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milicijos kapitono laipsnis TSRS NKVD darbininkų ir valstiečių milicijos sistemoje buvo įvestas 1936 m. balandžio 26 d. TSRS CVK ir TSRS LKT nutarimu, kuris buvo paskelbtas 1936 m. gegužės 5 d. NKVD įsakymu Nr. 157.

Ši laipsnių sistema veikė iki 1943 m. vasario 9 d., kai TSRS AT Prezidiumo nutarimu „Apie NKVD ir milicijos organų vadovaujančio personalo laipsnius“ (О званиях начальствующего состава органов НКВД и милиции) buvo įvesta nauja specialiųjų laipsnių sistema, atitikusi kariuomenės laipsnius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

jaunesnis laipsnis
milicijos vyresnysis leitenantas
(majoras)
TSRS milicijos laipsniai (1936-1943 m.)
milicijos kapitonas
(papulkininkis)
vyresnis laipsnis
milicijos majoras
(kombrigas)