Mikniškių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°26′50″š. pl. 25°31′09″r. ilg. / 54.447189°š. pl. 25.519209°r. ilg. / 54.447189; 25.519209

Mikniškių dvaras
Dvaro sodybos svirnas
Dvaro sodybos svirnas
Vieta Mikniškės, Šalčininkų rajonas
Įkurtas 1850 m.
Bajorų giminės Nikolajus Osipovičius ir Anastasija Dementjevna Koreckiai
Parkas Parko fragmentai
Pastatų būklė Išlikę įvairūs pastatai
Savininkas Mikniškių bendruomenė

Mikniškių dvaro sodyba įsikūrusi Šalčininkų rajone, Turgelių seniūnijoje, Mikniškių kaime, 1,2 km į pietryčius nuo Turgelių, 0,6 km į vakarus nuo kelio  3937  JašiūnaiTurgeliaiTabariškės , kairiajame Merkio krante.

Dvaro sodybos fragmentai įrašyti į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 597 ).[1]

Mikniškių kaime, vietinių vadinamame Michnovu, jau seniai gyvena stačiatikių bendruomenė, besinaudojanti dvaro sodybos pastatais, Mikniškių cerkve. Pamažu restauruojami senieji dvaro pastatai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikniškių dvaras žinomas nuo 1850 m., priklausė dvarininkams Koreckiams. Religingoje šeimoje augo šešios dukterys (viena iš jų buvo įvaikinta). Šeimos lėšomis pastatyta medinė cerkvė.

Sovietmečiu Mikniškių dvaro sodyboje veikusi religinė bendruomenė valdžios institucijų raštuose va­dinta „pusiau legaliu stačiatikių vienuolynu". Ją Mikniš­kių dvare XX a. 3–jame dešimtmetyje sutelkė šventikas Pontijus Rupiševas. Į bendruomenę įsitraukė ir dvarininkų Koreckių trys dukterys, pradėjusios gyventi pagal Bažnyčios mokymą. Jos pasidalijo savo turėtu turtu (žemėmis, pastatais) su bendruomene. 1936 m. joje buvo 150 žmonių. 1941 m. seserys Koreckos buvo ištremtos į Ka­zachstaną.

Kuriantis kolūkiams, bendruomenės nariai priėmė žemės ūkio artelės įsta­tus, iš savų išsirinko vadovus ir sėkmingai ūkininkavo. Tačiau konfliktavo su vyskupijos vado­vybe. Jos nuomone, bendruomenė nukrypo į sektantiškumą, protojerėjaus Pontijaus Rupiševo (palaidoto Mikniškių koplyčioje) kultą.

Vėliau Mikniškių artelė buvo sujungta su kaimyniniu Tabariškių tarybiniu ūkiu. Jam perduotos naudmenos, galvijai, pastatai. Netruko praslinkti Chruščiovo inspiruotas kovos su religija vajus, tačiau Mikniškių bendruomenė tebeveikė. Bendruomenė buvo stebima, norinčių apsigyventi Turgelių apylinkėje priregistravimą kontroliavo valdžia. 1997 m. Mikniškėse gyveno apie 60 žmonių, nebebuvo jaunimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dvaras“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-05-08. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka