Mikniškių šv. Jono Kronštatiečio koplyčia
54°26′46″š. pl. 25°31′16″r. ilg. / 54.4461775°š. pl. 25.5210212°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Часовня Св. Иоаннa Кронштадтского |
| Dekanatas | Vilniaus stačiatikių dekanatas |
| Savivaldybė | Šalčininkų rajonas |
| Gyvenvietė | Mikniškės |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1940 m. |
Mikniškių Šv. Jono Kronštatiečio koplyčia – stačiatikių koplyčia Mikniškėse, Turgelių seniūnijoje, Šalčininkų rajone. Aštuonkampė mūrinė koplyčia iškilo 1940 m.[1] Ji pastatyta Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvės šventoriuje. Koplyčioje palaidotas vietos stačiatikių dvasinis vadovas, šventikas Pontijus Rupyševas (?–1939).
Koplyčia pavadinta XIX a. stačiatikių bažnyčios ir visuomenės veikėjo Jono Kronštatiečio (rus. Иоанн Кронштадтский, 1829–1908) vardu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pontijus Rupyševas tarnavo šventiku Rusijos kariniame Baltijos laivyne, buvo susitikęs su Jonu Kronštatiečiu. Atsitiktinai išvengė bolševikų represijų, laiku sėdęs į traukinį, vykusį į Latvijos pusę. Į Lietuvą atvažiavo 1921 m. Jis buvo Mikniškių dvaro sodyboje pastatytos cerkvės šventiku, 1922 m. Mikniškėse įkūrė stačiatikių bendruomenę. Jos aktyviomis narėmis buvo ir dvarininko Koreckio trys dukterys, kurios pakeitė gyvenimo būdą, ėmė griežtai laikytis Bažnyčios įsakymų. Ilgainiui šventikas tapo labai populiarus, iki pat mirties 1939 m. lankydavo vyskupijos parapijas. Į Mikniškes plūdo tikintieji, pasiryžę asketiškam gyvenimui ir tikėdamiesi protojerėjaus Rupiševo dvasinio vadovavimo. Kilo Rupiševo kultas: jo nuotraukos cerkvėje, kapinėse ir tikinčiųjų namuose garbintos kaip ikonos, žmonės tikėjo stebuklinga gydomąja žemės nuo jo kapo jėga.[2]
Koplyčią pastatė 1940 m. bendruomenė už brolių ir seserų bei daugelio gerbėjų iš kitų vietovių lėšas. Išleista knyga „He ocтавлю вас сиротами“ pagal protojerėjaus rašytus dienoraščius.
