Mikalina Glemžaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mikalina Glemžaitė
Mikalina Glemžaitė.jpg
Gimė 1891 m. rugsėjo 2 d.
Kupiškis
Mirė 1985 m. kovo 29 d. (93 metai)
Vilnius
Tėvas Mykolas Glemža
Motina Ona Glemžienė-Seminavičiūtė
Veikla etnografė, pedagogė

Mikalina Glemžaitė (1891 m. rugsėjo 2 d. Kupiškyje – 1985 m. kovo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos etnografė, pedagogė, kraštotyrininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai: Čipėnų apylinkės valstietis Mykolas Glemža ir Anna Seminovičiūtė Glemžienė. Seserys Elvyra Dulaitienė, Stefanija Glemžaitė.

1909 m. baigė „Saulės“ pedagoginius kursus Kaune, 1917 m. – dvimečius vakarinius kursus Sankt Peterburgo universitete.

19091911 m. Papilės pradžios mokyklos, 1911–1914 m. Kupiškio, Kybartų, Pirmojo pasaulinio karo metais – lietuvių karo pabėgėlių Rusijoje pradžios mokyklų mokytoja. Iki 1941 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos mokytoja, nuo 1930 m. dėstė ir Žemės ūkio akademijoje. Kaip aktyvi Šaulių seniūnijos narė 1941 m. ištremta į Rešiotų koncentracijos stovyklą (Krasnojarsko sritis). Lietuvos mokslų akademijos prezidento J. Matulio ir kitų rūpesčiu 1946 m. grįžo į Lietuvą, dirbo „Dailės“ kombinate Kaune. 19491958 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus fondų vedėja. Dalyvavo etnografinėse ekspedicijose, rinko ir tyrė liaudies audinius, drabužius.[1]

Glemžų šeimo kapas Kupiškio miesto kapinėse

1997 m. seserų kraštotyrininkių Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės, Stefanijos Glemžaitės ir Mikalinos Glemžaitės kapas, esantis Kupiškio miesto kapinėse, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16918), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe. Išlikęs Glemžų šeimos namas Kupiškyje. 1997 m. namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k.16790), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kupiškėnų vestuvininkai, 1936 m.
  • Lietuvių moterų tautiniai drabužiai, 1939 m.
  • Lietuvių tautiniai drabužiai, 1955 m.
  • Adinukė, 1959 m.
  • Lengvieji dygsniai, 1959 m.
  • Peltakiavimas, 1967 m.
  • Lietuvių liaudies menas: Audiniai, su kitais, 2 kn. 1957–1962 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Angelė VyšniauskaitėMikalina Glemžaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 752 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]