Michelozzo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Spėjamas Mikeloco portretas, aut. Fra Andželikas, apie 1438 m.

Mikelocas (it. Michelozzo di Bartolommeo, dar vadintas Michelozzo Michelozzi, apie 13961472 m.) – italų renesanso architektas ir skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikelocas di Bartolomejas, paprastai vadintas tik vardu, gimė 1396 m. Florencijoje. Jis buvo Bruneleskio ir Giberčio amžininkas. Jis buvo apmokytas Giberčio dirbtuvėse ir dirbo su juo nuo 1417 m. ties Šv. Jono baptisterijos šiaurinėmis durimis. Po to nuo 1419 m. dirbo ties Orsanmichele bažnyčios tabernakuliu ir Šv. Mato statula ir nuo 1423 m. − ties Strozzi koplyčia Santa Trinita bažnyčioje. 1425 − 1434 m. laikotarpiu Mikelocas bendradarbiavo su Donatelu. Jis prisidėjo prie antipopiežiaus Jono XXIII kapo Šv. Jono baptisterijoje Florencijoje, Brancacci kapo Sant’Angelo al Nilo bažnyčioje Neapolyje ir Aragazzi kapo Montepulčane. 1428 m. jis prisidėjo prie sakyklos sukūrimo Prato katedroje. Tikėtina, kas jis dirbo su Donatelu ties Šv. Lauryno bazilikos senosios zakristijos dekoracijomis.

Savarankiškus architektūrinius darbus Mikelocas pradėjo apie 1427 m., kai pertvarkė Medičių vilą Trebijo miestelyje. Jis tapo Medičių giminės „galvos“ Kozimo Medičio „senojo“ draugu ir lydėjo jį ištrėmime 1433 m. į Padują ir Veneciją. Venecijoje esą jis pastatė biblioteką Šv. Jeronimo vienuolyne, kuriame buvo apsistojęs Kozimas Medičis. 1436 m. prasidėjo svarbiausių Mikeloco statinių periodas. Jis buvo užsakytas pastatyti naujai Šv. Morkaus vienuolyną ir atnaujinti gretimą Šv. Morkaus bažnyčią Florencijoje. Mikeloco meistriškumas atsiskleidė vienuolyno bibliotekos dizaine. Mikelocui buvo patikėta sukurti naujų Medičių giminės rūmų Florencijoje dizainą (dabar Mediči-Rikardi rūmai). Statybos prasidėjo 1444 m., baigėsi 1459 m. ir rūmai iškart tapo vienu pavyzdinių renesanso stilistikos statinių. Kadangi rūmai buvo gatvių kampe, Mikelocui prireikė sukurti tik dviejų pusių fasadą. Fasadas pažymėtinas tuo, kad kiekvieno iš 3 jo aukštų tekstūra parinkta skirtinga. Žemutinio aukšto primena neapdirbtą grubų akmenį, o trečio aukšto tekstūra yra lygiausia (vėliau rūmai buvo praplėsti ir jų dabartinis vaizdas skiriasi nuo Mikeloco pastatytų).

Mikelocas perstatė Medičių vilas Trebijo miestelyje (apie 1427 m.), prie Mudželo (apie 1430-ųjų vidury), Karedžyje (apie 1440 m.) ir Fjezolėje (po 1450 m.). Mudžele Mikelocas suprojektavo Bosco ai Frari vienuolyną ir jo bažnyčią, Florencijos Šv. Kryžiaus bazilikoje sukūrė Noviciatų koplyčią (po 1440 m.). Nuo 1445 m. Mikelocas vykdė bažnyčios Santissima Annunziata vidinius pertvarkymus (vėliau juos užbaigė Leonas Batista Albertis). 1446 m. Mikelocas, kartu su Luka dela Robija, priėmė užsakymą sukurti mišių zakristijos (Sagrestia delle Messe) duris Santa Maria del Fiore katedroje. Vėlyvaisiais savo gyvenimo metais Mikelocas daugiau dirbo inžinieriumi. Statė sieną Dalmatijoje ir dirbo Graikijos Chijo saloje. Mikelocas gyveno bent iki 1472 m., tiksli mirties data nežinoma. Palaidotas Šv. Morkaus vienuolyne Florencijoje. Mikelocas vertinamas vienu iškiliausių ankstyvojo italų renesanso architektų.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka