Michailas Kargeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Kargeris
rus. Михаил Каргер
Gimė: 1903 m. gegužės 30 d.
Kazanė
Mirė: 1976 m. rugpjūčio 26 d. (73 metai)
Leningradas
Veikla: rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas
Organizacijos: Leningrado universitetas
Pareigos: profesorius
Alma mater: Leningrado universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1952 m. – Stalino premija

Michailas Kargeris (rus. Михаил Константинович Каргер, 1903 m. gegužės 30 d. Kazanė1976 m. rugpjūčio 26 d. Leningradas, palaidotas Kazanėje) – rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. baigė Leningrado universitetą, 1959 m. istorijos mokslų daktaras.

Nuo 1925 m. Leningrado universiteto mokslo darbuotojas, dėstytojas, 1943-1974 m. Meno istorijos katedros vedėjas, nuo 1949 m. profesorius. Nuo 1929 m. dirbo ir TSRS mokslų akademijos archeologijos instituto Leningrado skyriuje, 1953-1974 m. slavų ir rusų archeologijos sektoriaus vadovas, 1964-1971 m. direktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo senovės rusų kultūrą, architektūrą, rankraščius, senovės slavų miestus. Vadovavo archeologinėms ekspedicijoms ir restauravimo darbams Kijeve, Chmelnyckio Perejaslave, Haliče, Polocke, Naugarde, Turove, Iziaslavlyje, iš viso apie 20 miestų.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Senosios Rusios kultūros istorijos (История культуры Древней Руси), redaktorius ir vienas autorių, 2 t. 1948–1951 m. m.
  • Senasis Kijevas (Древний Киев) т. 1–2, М. – Л., 1958–1961 m.
  • Didysis Naugardas (Новгород Великий), М. – Л., 1961 m.
  • Senojo Smolensko architektūra XII a.-XIII a. (Зодчество древнего Смоленска XII–XIII вв.), Л., 1964 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вагнер Г. К., Кирпичников А. Н., К 60-летию М. К. Каргера. // Советская археология, 1963, № 4.
  • Калитина Н. Н. О Михаиле Константиновиче Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002.
  • Булкин Вал. А. Воспоминания о М. К. Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002. С. 279–283

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Michailas Kargeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 422 psl.