Mesjė 3

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
M3 spiečius

Mesjė 3 (M3, NGC 5272) – kamuolinis spiečius, esantis Skalikų žvaigždyne. Atstumas nuo Saulės – 33900 šviesmečių. Jo regimasis ryškis – 6,2. [1]

Spiečius atrastas Charles Messier, 1764 m. Manoma, Mesjė 3 atradimas paskatino astronomą pradėti sistemingą tokių objektų paiešką, neapsiribojant atsitiktinių pastebėjimų, tokių kaip Mesjė 1 (Krabo ūkas) ir Mesjė 2, klasifikavimu. Vienaip ar kitaip, iki tų metų pabaigos C. Messier aprašė objektus iki Mesjė 40. Žvaigždes pirmasis įžiūrėjo William Herschel, 1784 m.

Tai labai didelis kamuolinis spiečius, kuriame, manoma, yra apie pusę milijono žvaigždžių. Tarp jų yra neįprastų mėlynųjų atsilikėlių, kurios atrodo daug jaunesnės nei likusi populiacija. Manoma, jog šios žvaigždės tokiomis tapo joms praskrendant arti viena kitos. Šiose artimose sąveikose išoriniai sluoksniai „nutekėjo“ į kitas žvaigždes. Yra taip pat labai daug (1978 m. buvo žinoma 212) kintamųjų žvaigždžių, kurių pagalba nebuvo sunku išmatuoti atstumą iki spiečiaus.[1]

Būdamas toliau nei mūsų galaktikos centras, spiečius plika akimi matomas tik ypatingomis sąlygomis. Tačiau jis gerai matyti net per paprasčiausius žiūronus. Maždaug 6 colių teleskopas atskirai mato apie 2/3 žvaigždžių, visoms atskirai matyti reikalingas 12 colių veidrodis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (2007-08-27). „Open Star Clusters“. SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas 2008-12-22. Nuoroda tikrinta 2009-01-02.