Mesjė 2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mesjė 2 spiečius. Matyti jog spiečius yra nežymiai eliptiškas.

Mesjė 2 (M2, NGC 7089) – kamuolinis spiečius Vandenio žvaigždyne, nuo Saulės nutolęs už 37 500 šviesmečių. Jo regimasis ryškis yra 6,5.[1]

Spiečius atrastas italų astronomo Giovanni Domenico Maraldi, 1746 m. 1760 m. kataloge šis kamuolinis spiečius klaidingai aprašytas kaip „ūkas be žvaigždžių“. Žvaigždes pirmasis įžiūrėjo William Herschel.

Tai vienas didžiausių (150 000 žvaigždžių) ir tuo pat metu tankiausių kamuolinių spiečių, gana pastebimai eliptiškas. Jis juda aplink mūsų galaktikos centrą labai ištęsta orbita, daugiausia priartėdamas prie jos centro 23 500 šm, daugiausia nutoldamas 171 000 šm. Jo ryškiausios žvaigždės yra raudonosios milžinės. Yra trys cefeidės.[1]

Šis spiečius plika akimi matomas tik ypatingai geromis sąlygomis. Tačiau spiečius nesunkiai matomas net su paprasčiausiais žiūronais, juoba kad greta jo nėra trukdančių ryškių žvaigždžių. Ryškiausios žvaigždės paskirai matyti jau per 100 milimetrų (4 colių teleskopą), bet akivaizdžiai išskirti daugelį žvaigždžių gali tik mažiausiai 250 milimetrų (10 colių) teleskopo veidrodis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (2007-08-27). „Open Star Clusters“. SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas 2008-12-22. Nuoroda tikrinta 2009-01-02. 

Vikiteka