Meitenės–Bauskės siaurasis geležinkelis
| Meitenės–Bauskės siaurasis geležinkelis | |
 Traukinys Sesavos stotyje | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Latvija |
| Miestai | Meitenė–Bauskė |
| Pagrindinė informacija | |
| Atidarymas | 1916 m. |
| Uždarymas | 1963 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 33 |
| Vėžė | 600 mm |
Meitenės–Bauskės siaurasis geležinkelis (latv. Meitenes–Bauskas šaursliežu dzelzceļš) – 33 km ilgio, 600 mm vėžės siaurasis geležinkelis Latvijos pietuose, dabartinių Jelgavos ir Bauskės savivaldybių teritorijoje, veikęs nuo 1916 iki 1963 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1916 m. vokiečių kariuomenė geresniam fronto aprūpinimui nutiesė karo lauko geležinkelį (vok. Feldbahn) iš Meitenės stoties Šiaulių–Jelgavos geležinkelio linijoje į Bauskę, kur stovėjo didelės vokiečių pajėgos. Geležinkelį tiesė vokiečių kariuomenės inžinierių prižiūrimi karo belaisviai.[1]
Po karo, 1920 m., geležinkelis atnaujintas ir naudotas keleivių bei žemės ūkio produktų vežimui. Pervežimų ypač padaugėdavo cukrinių runkelių derliaus nuėmimo metu, kai juos surinkdavo iš ūkininkų visose stotyse ir netgi tarpstočiuose. Meitenės stotyje runkelius perkraudavo ir plačiuoju geležinkeliu veždavo į Jelgavos cukraus fabriką. Ketvirtajame dešimtmetyje geležinkelyje buvo du specialūs vagonai, skirti pienui ir sviestui gabenti, juos prikabindavo prie keleivinio sąstato. Suintensyvėjus autobusų eismui Bauskės apskrityje ir pasirodžius tiesioginiam autobusų susisiekimui su Ryga, geležinkelio keleivių ėmė mažėti. Dalį keleivių pavyko grąžinti 1939 m., vietoj traukinių pradėjus naudoti automotrises. Vidutinis greitis tokiu būdu padidėjo nuo 18 iki 28 km/h. Būta planų praplatinti geležinkelio vėžę iki 750 mm, ar sujungti geležinkelį su Viesytės siaurųjų geležinkelių tinklu, tačiau jų realizuoti nepavyko.[1]
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje stotyse mechanizuoti pakrovimo ir iškrovimo darbai, eksperimentine tvarka įdiegta siauriesiems karo lauko geležinkeliams nebūdinga naujovė – runkelių konteineriniai pervežimai. Padaugėjus automobilių, geležinkelio reikšmė sumažėjo. 1961 m. nutrauktas keleivių eismas, 1963 m. geležinkelis uždarytas, bėgiai išardyti.[1]
Stotys ir stotelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. duomenimis, geležinkelyje veikė šios stotys ir stotelės (kilometražas nuo Meitenės):[2]
- Meitenė (0,0 km);
- Narvaišiai (Narvaiši, 5,0 km);
- Sesava (9,3 km);
- Malukruogas (Mālukrogs, 11,6 km);
- Bėrstelė (Bērstele, 15,3 km);
- Janiukruogas (Jāņukrogs, 18,0 km);
- Mežuotnė (24,3 km);
- Yslycė (Īslīce, 29,6 km);
- Bauskė (32,6 km).
Janiukruogo stotyje vietoj vokiečių statyto medinio 1939 m. pastatytas naujas mūrinis stoties pastatas.[3]
Mežuotnės stotis veikė nuo 1916 m. 1924 m. atnaujintas vokiečių statytas stoties pastatas, 1927 m. įrengtas papildomas aklakelis. 1936 m. stotis modernizuota – pastatytas naujas stoties pastatas, ūkiniai pastatai, tualetas, įrengta aikštelė, iškastas šulinys. Stoties apylinkėse buvo nemažai gyvenviečių, tad stotimi naudojosi gana daug keleivių.[1]
Yslycės stotis veikė Pirmojo pasaulinio karo metu, 1925 m. vėl atnaujinta. Iki 1927 m. vadinosi Kaucminde. 1926 m. pastatytas bagažo sandėlis, 1930 m. – gyvenamasis namas (barakas) geležinkeliečiams. 1931–1932 m. įrengtas specialus bėginis kelias runkeliams pakrauti. 1957 m. pastatytas naujas stoties pastatas ir gyvenamasis namas.[1]
Bauskės stotis buvo svarbiausia ir didžiausia visoje linijoje, stovėjo pietinėje miesto dalyje. 1923–1924 m. geležinkelis iš stoties pratęstas 2 km į rytus iki karjero Mūšos pakrantėje, vėliau iš stoties nutiestos atšakos į grūdų sandėlius ir elevatorių, įrengta grįsta runkelių pakrovimo aikštelė. 1924 m. pastatyti nauji prekių sandėliai, 1927 m. praplėsti. 1939 m. pastatytas kuklus naujas stoties pastatas (neišliko). Iki 1944 m. stotyje veikė garvežių depas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Toms Altbergs, Karīna Augustāne, Ieva Pētersone, Dzelzceļi Latvijā, p. 146, 147. VAS „Latvijas dzelzceļš”, apgāds „Jumava”, 2009. ISBN 978-9984-38-698-0.
- ↑ Latvijas dzelzceļu karte. Valsts dzelzceļu tipogrāfija, Rīga, 1939.
- ↑ Staciju ēkas Latvijas lauku platuma dzelzceļos, Viesītes muzejs „Sēlija”, 2015-02-27. Nuoroda tikrinta 2023-11-12.