Meilūnų apylinkė (Biržai)
56°02′š. pl. 24°49′r. ilg. / 56.03°š. pl. 24.81°r. ilg.
 Meilūnų apylinkė | ||
| Centras | Meilūnai (1950–1954) Lamokėliai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Vabalninko valsčius | |
| Apskritis | Biržų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Vabalninko rajonas (1950–1959) Biržų rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Vabalninko seniūnija | ||
Meilūnų apylinkė (arba Meiliūnų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Vabalninko valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vabalninko rajonui.[2] 1954 m. prijungta Gataučių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Meilūnų apylinkė prijungta prie Geidžiūnų apylinkės ir Vabalninko apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) | J. Biliūno vardo, „Vienybės keliu“ ir „Liepos“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) | 71 | J. Biliūno vardo kolūkis, „Liepos“ kolūkis, „Vienybės keliu“ kolūkis [5] | 23 kaimai, 7 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 10
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 4–6
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 62–63
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 527