Medijų raštingumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Medijų raštingumas yra gebėjimas suvokti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos turinį bei turėti įgūdžių informacinio tipo turiniui kurti.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąvokos „medijų raštingumas“ ir „medijų švietimas“ yra naudojamos sinonimiškai. Daug mokslininkų teigia, jog medijų raštingumas yra sritis, išplečianti raštingumo sąvoką.

Medijų raštingumas yra nagrinėjamas jau daug metų ir per tą laiką pradėta naudoti daug terminų, skirtų apibūdinti įgūdžiams, kompetencijoms, žinioms ir įpročiams, kurių reikia visapusiškam dalyvavimui medijų prisotintoje visuomenėje. Medijų švietimas yra skirtas ugdyti žmonių kritinį ir kūrybinį mąstymą ir suvokimą apie masinę žiniasklaidą, skaitmeninę žiniasklaidą ir masinę kultūrą. Medijų švietimas yra procesas, o medijų raštingumas yra rezultatas, kuris padeda žmonėms suprasti žiniasklaidą ir technologijas, surasti, išanalizuoti, įvertinti ir patiems sukurti norimą žinutę įvairiuose medijų kanaluose.

Medijų raštingumo ugdymas kartais yra suvokiamas kaip būdas atkreipti dėmesį į neigiamus masinės žiniasklaidos aspektus, tokius, kaip smurtas, lyčių arba rasių stereotipai, nepilnamečių seksualizavimas, kibernetinės patyčios ir kita.

Medijų raštingumo ugdymo teoretikai ir tyrėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renė Hobbs[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikiečių profesorė Renė Hobbs teigia, jog medijų raštingumas susideda iš 5 pagrindinių sugebėjimų:

  1. Galimybė rasti ir naudoti žiniasklaidos ir technologijų įrankius sumaniai, dalinantis tik aktualia informacija su kitais;
  2. Kritiškas informacijos vertinimas, atsižvelgiant į turinio kokybę ir patikimumą bei suvokimas ir numatymas, kokie bus tam tikros informacijos sklaidos padariniai;
  3. Turinio kūrimas pasitelkiant kūrybiškumą ir saviraišką, suvokiant kuriamo turinio prasmę ir tikslinę auditoriją;
  4. Socialinio atsakingumo ir etinių normų taikymas savo tapatybės kūrime, komunikavime ir elgesyje;
  5. Tiek individualus, tiek kolektyvus žinių dalinimasis ir problemų sprendimas šeimoje, darbovietėje ir bendruomenėje.

David Buckingham[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslininkas David Buckingham įvardijo keturis pagrindinius aspektus, kurie gali būti pritaikyti kaip teorinis pagrindas įvairiems žiniasklaidos kanalams:

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medijų turinys yra kuriamas sąmoningai. Dalis kūrėjų kuria vieni ir jų turinys yra skirtas tiesiog jiems patiems, jų šeimai arba draugams. Tačiau didžioji dalis medijų turinio yra kuriama didelės grupės žmonių, dažniausiai su tikslu gauti pelno. Tiriant medijų turinį svarbu suvokti, kas ir kokiu tikslu jį sukūrė.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekviena žiniasklaidos priemonė turi atskirus būdus, padedančius iškomunikuoti savo turinį: televizija naudoja vaizdą ir garsą, interneto svetainės turi savo dizainą ir t. t. Kiekvienas būdas leidžia medijos naudotojui informaciją gauti vis kitaip, todėl svarbu žinoti, kaip tie skirtingi būdai daro įtaką turinio suvokimui.

Pateikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiniasklaida pateikia supaprastintą pasaulio vaizdą ir perkurtą realybę. Medijų produkcija apima įvykių pasirinkimą, įvykių pavertimą istorija ir veikėjų kūrimą. Medijų naudotojai įvykį mato tokį, kokį jį pateikia medijų kūrėjai. Auditorija nesąmoningai palygina matomą istoriją su savo patirtimi ir sprendžia, ar tai yra tiesa.

Auditorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirti auditoriją reiškia stebėti, kaip žiniasklaidos turinys yra paskirstomas įvairioms demografinėms auditorijoms. Tyrimų metu yra stebima, kaip individai naudoja bei suvokia medijas ir kaip į jas reaguoja. Žiniasklaidos kanalai turi nuolatos ieškoti būdų, kurie juos paverstų konkurencingais tam, kad pritrauktų kuo didesnę kanalo naudotojų auditoriją.