Mežakalnio piliakalnis
| Mežakalnio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Mežakalnio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Latvija | ||
| Seniūnija | Aucės savivaldybė Vytinių valsčius | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XIII a. | ||
| Registro Nr. | 790 [1] | ||
Mežakalnio piliakalnis, Duobės kalnas (latv. Mežakalna pilskalns, Dobes kalns) – piliakalnis Žiemgaloje, Aucės savivaldybės teritorijoje, Vytinių valsčius, Latvija.[2] Pasiekiamas nuo kelio P96 Aucė – Ežerė pasukus į kelią Ierikiai – Saldus, Kuokmuižoje – rytų kryptimi pagal Aviknės upę.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Aviknės dešiniajame krante, 218 m į vakarus nuo Inčėnų piliakalnio. Piliakalnio aikštelė orientuota pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 80 x 40 m ploto. Aukščiausia piliakalnio vieta – 10 m, kitas galas – 4 m aukščio nuo bendrojo reljefo, altitudė – 143 m.[3] Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra Pidžos kalnas (altitudė 152,6 m), kuriame galėjo būti šventykla. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra Duobės senkapiai. Piliakalnis apaugęs mišku, todėl ir vadinamas Mežakalnio (miško kalno) vardu.
Su kitame Avikstės krante esančiu Inčėnų piliakalniu, bevardžiu, karjero nukastu kalnu į rytus nuo piliakalnių ir Inčenų senovės gyvenviete Mežakalnio piliakalnis sudarė vieningą senovės miestą – tvirtovę, gynusią žiemgalių žemes iš vakarų.
Istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1259 m.[4] Spėjama, kad piliakalnyje buvusi Sidabrenės pilis. Archeologinių tyrimų metu piliakalnio teritorijoje rasta 1390 V a.–XI a. dirbinių.[5] Augustas Bilenšteinas ir kiti istorikai šiame arba Inčėnų piliakalnyje lokalizavo Livonijos ordino Duobės pilį, kurią vokiečiai paliko po Durbės mūšio. Tačiau Ernestas Brastinis manė, kad Duobės pilis stovėjo Vomsatės piliakalnyje.
Saugomas valstybės, valstybinės reikšmės kultūros paminklas, VKPAI Nr. 790.[6]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Ciecerės piliakalnis 16 km | Kandavos piliakalnis 60 km | Ezerlukų piliakalnis 23 km |
| |||||||
| Vormsatės piliakalnis 48 km |
|
Delinkalnio piliakalnis 27 km | |||||||||
| Daubarių piliakalnis 35 km | Platkajų piliakalnis 16 km Papilės piliakalnis 40 km |
Inčėnų piliakalnis 218 m Luokavos piliakalnis 19 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kultūras Ministrijas 29.10.1998 rīkojums Nr.128, publicēts laikrakstā „Latvijas Vēstnesis“ 18.12.1998
- ↑ Mežakalnio piliakalnis. Vietos
- ↑ Zemgaļu pilskalni un senās kulta vietas Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Atskanu_hronika Archyvuota kopija 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rusmanis S., Vīks I. 1993. Kurzeme. Rīga, Latvijas enciklopēdija, 239 lpp.
- ↑ Latvijos kultūros paminklų apsaugos inspekcija
