Mažieji Aukštučiai
| Mažieji Aukštučiai vok. Klein Augstutschen rus. Пригорки | |
|---|---|
  Mažieji Aukštučiai | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Kirčiavimas | Aukštùčiai[1] |
Mažieji Aukštučiai (vok. Klein Augstutschen, 1945–1946 m. rus. Кляйн Аугстучен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Prigorkos, rus. Пригорки) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 15 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 10 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šorelių girios rytiniame pakraštyje. nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės teritorijoje.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurti XVIII a. pabaigoje, įsisavinant valstybines Šorelių girios žemes.[3] 1785 m. buvo kulmiškasis dvaras su 5 ugniakurais,[4] 1821 m. – kulmiškasis dvaras su 42 gyventojais.[5] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818-1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Girėliškių valsčiui. XX a. pr. Mažieji Aukštučiai minimi prie Lazdynėlių dvaro,[6] žemėlapiuose nuo 1916 m. žymimi Didžiųjų Aukštučių kaimo bendruomenėje.[7] Tikintieji iki 1793 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Šilėnų evangelikų liuteronų parapijai. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район), vėliau Krasnoznamensko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Pravdino apylinkės teritorijoje.[8]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| Iki 1818 m. | Įsruties apskritis | Lietuvos departamentas |
| 1818–1945 m. | Pilkalnio apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Pilkalnio rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1947–2008 m. | Pravdino apylinkė Krasnoznamensko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Iš Pilkalnio apskrities istorijos, Erwin Spehr vok.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, p.6. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.40. Kümmel, Halle, 1821 vok.
- ↑ Lasdinehlen 2), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
- ↑ 11101 Grumbkowkaiten, Topographische Karte (Messtischblatt), Mapy archiwalne Polski i Europy Środkowej. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
- ↑ Mažieji Aukštučiai GenWiki[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.