Matthias Grünewald

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Matijas Griunevaldas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Matijas Griunevaldas
vok. Matthias Grünewald
Joachim von Sandrart-Teutsche Academie der Edlen Bau Bild und Mahlerey-Kuenste-Matthias Gruenewald-1679.jpg
Matijas Griunevaldas
Gimė: apie 1475 m.
Viurcburgas
Mirė: 1528 m. rugpjūčio 31 d. (~53 metai)
Halė
Tautybė: vokietis
Veikla: vokiečių tapytojas
Commons-logo.svg Vikiteka: Matthias GrünewaldVikiteka

Matijas Griunevaldas (vok. Matthias Grünewald; apie 1475 m. – 1528 m. rugpjūčio 31 d.) – vokiečių renesanso tapytojas. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas 9 panelių „Izenheimo altorius“. Tapė daugiausia religine tema.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Matijas Griunevaldas gimė apie 1475−1480 m. tikriausiai Viurcburge. Nieko nežinoma apie jo jaunystę, mokslus. Jo vardas Matijas Griunevaldas kilęs iš XVII a. Joachimo fon Sandrarto veikale apie meną minimo menininko vardo. Tikrasis jo vardas buvo Matisas Gotartas (Gotardas). Pirmą kartą „meistras Matisas“ dokumentuotas 1505 m. užsakytas nutapyti ir išraižyti epitafiją Johann Reitzmann, kolegijos bažnyčios vikarui Ašafenburge. Anksčiausiai datuotas jo kūrinys yra paveikslas „Kristaus išjuokimas“, kuris buvo epitafijos, skirtos Apollonia von Cronberg, mirusios 1503 m., dalimi ir tikriausiai atliktas iškart po to. Dailininkas buvo hidraulikos inžinieriumi, apie ką galima spręsti, kai 1510 m. jis buvo iškvietsas į Bingeną pataisyti sugedusio miesto fontano. Iškart po to M. Griunevaldas stojo tarnauti Mainco arkivyskupui Uriel von Gemmingen, dirbo Ašafenburge. Apie 1510 m. datuojami jo sukurti sparnai, tapyti grizailio stiliumi ir vaizduojantys šventuosius, Diurerio altoriniam paveikslui dominikonų bažnyčioje Frankfurte prie Maino.

Maždaug apie 1512−1516 m. M. Griunevaldas dirbo ties svarbiausiu savo užsakymu − „Izenheimo altoriumi“, skirtame Šv. Antano vienuolyno bažnyčiai netoli Izenheimo miesto Elzase. Juo jis sukūrė 9 tapybos darbus Niklaus von Hagenau išdrožtam altoriui. Šie darbai laikomi reikšmingiausiais M. Griunevaldo kūryboje. 1517 m. dokumentuotas užmokestis dailininkui už altorinį „Sniego stebuklo“ paveikslą, kurį užsakė kanauninkas Heinrich Reitzmann kolegijos bažnyčiai Ašafenburge. Apie 1516 m. M. Griunevaldas pradėjo tarnauti kardinolui ir Mainco arkivyskupui Albrecht von Brandenburg iki maždaug 1526 m., kai jis buvo nušalintas, tikriausiai dėl simpatijų valstiečių sukilimui. Kardinolui jis nutapė „Šv. Erazmo ir Maurikijaus“ susitikimą, kuriame Erazmo įvaizdyje nutapė Albrechto portretą. Apie 1519 m. dailininkas tikriausiai vedė, nes po to jis minimas Neitarto (Nitarto, Nitardo) pavarde, kas gali būti jo žmonos pavardė. 1527 m. M. Griunevaldas persikėlė į Halę, kur dirbo hidraulikos inžinieriumi ir mirė 1528 m. rugpjūčio mėnesį. Matijas Griunevaldas laikoma vienu iš ekspresyviausių ir iškiliausių to meto Vokietijos renesanso dailininkų. Jis statomas į vieną gretą su Diureriu, Luku Kranachu Vyresniuoju, Albrechtu Altdorferiu. M. Griunevaldas paliko 22 individualius paveikslus ir jam priskiriami 37 išlikę piešiniai. Pirmąją biografiją apie jį 1675 m. publikavo Joachimas fon Sandrartas, kuris dailininkui priskyrė klaidingą Matijaso Griunevaldo vardą.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka