Mastikinė pistacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pistacia lentiscus
Pistacia lentiscus Toulon France.jpg
Mastikinė pistacija ('Pistacia lentiscus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Muileniečiai
(Wikispecies-logo.svg Sapindales)
Šeima: Anakardiniai
(Wikispecies-logo.svg Anacardiaceae)
Gentis: Pistacija
(Wikispecies-logo.svg Pistacia)
Rūšis: Mastikinė pistacija
(Wikispecies-logo.svg Pistacia lentiscus)

Mastikinė pistacija (lot. Pistacia lentiscus) – visžalių krūmų ar nedidelių medžių rūšis, priklausanti anakardinių (Anacardiaceae) šeimai. Savaime paplitusi Viduržemio jūros kraštuose (nuo Kanarų ir Maroko vakaruose, pietų Prancūzijos šiaurėje iki Irano rytuose). Įveista Meksikoje.

Mastikinė pistacija – nuo 1 iki 5 m aukščio užaugantis krūmas ar medis. Dvinamis. Lapai priešiniai, odiški, sudėtiniai, pirštiški (lapeliai po 3–6 poras), tamsiai žali. Žiedai smulkūs, susitelkę į žiedynus. Vaisiai – 4 mm skersmens kaulavaisiai – pradžioje raudoni, nunokę – juodi.

Mastikinės pistacijos išskiriami sakai, vadinami mastika, yra naudojami nuo senovės. Aromatingi, dramblio kaulo spalvos sakai kramtomi kaip kramtomoji guma, naudojami kaip konditerinis prieskonis, likerių gamyboje, parfumerijoje. Mastika nuo seno naudojama virškinimui gerinti, jos aliejus turi antibakterinių, antigrybelinių savybių, todėl naudojamas odai trinti. Iš mastikos gaminamas lakas. Pats augalas dekoratyvus. Oficialiai, tik Graikijoje, Chijo salos pietų kaimuose (Mastichochorijoje) išgauta mastika laikoma tradicine.

Vietiniai pavadinimai: gr. μαστίχα, turk. sakız ağacı, isp. lentisco, entina, mata charneca, pranc. l’arbre au mastic, portug. lentisco, aroeira, alfostigueiro, it. lentisco, pers. مصطکی = maṣṭike, arab. بطم = beṭam, hebr. אלת המסטיק = alat hamsaṭik.


Commons-logo.svg

Vikiteka