Marius Vaisbergas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marius Vaisbergas
Gimimo vardas Marius Balčiūnas
Gimė 1971 m. balandžio 1 d.
Maskva (RTFSR)
Tautybė lietuvis[1]
Pilietybė Rusijos vėliava Rusija
Tėvai Erikas Vaisbergas
Danguolė Balčiūnaitė
Veikla kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris
Sritis komedija, melodrama
Alma mater Pietų Kalifornijos universiteto Kinematografijos ir televizijos mokykla (1996 m.)

Marius Vaisbergas (angl. Marius Balčiūnas-Weisberg, rus. Марюс Вайсберг; g.1971 m. balandžio 1 d.), tikroji pavardė Marius Balčiūnas (rus. Марюс Бальчунас) – Rusijos kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas kaip parodinių kino komedijų autorius.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvoje gimęs ir augęs Marius – lietuvės ir žydo sūnus. Abu jo tėvai – žymūs žmonės: mama Danguolė Balčiūnaitė ilgai dirbo Lietuvos atstovybėje ir ambasadoje Maskvoje, vadovavo kultūros ir švietimo skyriui, buvo kultūros atašė, ambasados konsulinio skyriaus atašė. Išėjusi į pensiją, apsigyveno Los Andžele. Mariaus tėvas Erikas Vaisbergas (Эрик Вайсберг, 1934–2007 m.) – vienas žymiausių Rusijos prodiuserių. Sovietiniais metais jis prodiusavo Andrejaus Tarkovskio „Veidrodį„, Andrejaus Končialovskio „Sibiriadą“, Kareno Šachnazarovo „Caro žudiką", pasikeitus santvarkai dažniau imdavosi populiarių ir pelningų televizijos serialų.[2]

Karjera kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. įstojo į VGIK, V. Naumovo kursą. Vėliau mokėsi Pietų Kalifornijos universiteto Kinematografijos ir televizijos mokykloje (USC School of Cinema-Television), kurios diplomą gavo 1996 m.

Pirmas jo kaip kino režisieriaus darbas – 1999 m. filmas „Vietų nėra“ („Мест нет“, „No Vacancy“).

Nuo 2008 m., filmas „Hitler kaput!“, dirba su pseudonimu Marius Vaisbergas (Марюс Вайсберг).

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. – „Vietų nėra“ (Мест нет) (režisierius, scenaristas)
  • 2002 m. – „Mei“ (May) (JAV, prodiuseris)
  • 2005 m. – „Tremtinys“ (Изгнанник) (prodiuseris)
  • 2006 m. – „Vyresnysis sūnus“ (Старший сын) (režisierius, scenaristas)
  • 2007 m. – „Kova su šešėliu 2: Revanšas“ (Бой с тенью 2: Реванш) (prodiuseris)
  • 2008 m. – „Hitler kaput!“ (Гитлер капут!) (režisierius, scenaristas)
  • 2009 m. – „Meilė dideliame mieste“ (Любовь в большом городе) (Rusija, Ukraina, JAV; režisierius, scenaristas)
  • 2010 m. – „Meilė dideliame mieste 2“ (Любовь в большом городе 2) (Rusija, Ukraina; režisierius, scenaristas, prodiuseris)
  • 2012 m. – „Rževskis prieš Napoleoną“ (Ржевский против Наполеона) (Rusija, Ukraina; režisierius, scenaristas, prodiuseris)
  • 2012 m. – „8 pirmieji pasimatymai“ (8 первых свиданий) (prodiuseris)
  • 2012 m. – „Meilė dideliame mieste 3“ (Любовь в большом городе 3) (režisierius, scenaristas, prodiuseris)

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo interviu režisierius pripažįsta, kad jo darbus menkai priima intelektualūs žiūrovai. Tačiau jis pasilieka teisę savarankiškai nusistatyti skonio ir vulgarumo rėmus. Jis tvirtina, kad spauda kryptingai platina nuomonę apie žemą meninį jo filmų lygį.[3].

Atsiliepimai spaudoje daugiausia neigiamo atspalvio, pvz., žurnale „Komersant“ (Коммерсантъ).[4].

„Kuo nešvankesni juokeliai, tuo didesnės kasų pajamos, < … > tuo principu vadovavosi komedijos „Rževskis prieš Napoleoną“ autoriai“ – tvirtino RIA Novosti apžvalgininkas Sergejus Varšavčikas (Сергей Варшавчик) ir pasirėmė žurnalo „Iskustvo kino“ (Искусство кино 'Kino menas') vyriausiojo redaktoriaus Danilo Dondurėjaus (Даниил Дондурей) nuomone: „Tai biznis, nieko asmeniško. Paskutiniu metu kine absoliutūs pajamų čempionai – kino komiksai. O čia komiksai ištekėjo už nešvankybių“[5].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Досье Марюс Вайсберг[neveikianti nuoroda]
  2. http://www.15min.lt/zmones/naujiena/archyvas/marius-balciunas-weisberg.-lietuvis-pralinksmines-holivuda-156-69082#ixzz2MmKVNP6m Marius Balčiūnas-Weisberg. Lietuvis, pralinksminęs Holivudą
  3. Реутова К. (25.01.2012). „Американское ощущение юмора“ (rusų). Взгляд.ру. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-22. Nuoroda tikrinta 2012-05-24. 
  4. „Гитлер капут!“ (rusų). Журнал «Коммерсантъ Weekend». №36 (82), 19.09.2008. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-22. Nuoroda tikrinta 2012-05-24. 
  5. Варшавчик С. (25.01.2012). „Кино о войне 1812 года: «комиксы вышли замуж за пошлятину»“ (rusų). РИА Новости. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-22. Nuoroda tikrinta 2012-05-25.