Nektaro jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mare Nectaris)
Jump to navigation Jump to search
Nektaro jūros padėtis Mėnulyje
Nektaro jūra (kompozicinė nuotrauka)

Nektaro jūra (lot. Mare Nectaris, 15°12′p. pl. 35°30′r. ilg. / 15.2°p. pl. 35.5°r. ilg. / -15.2; 35.5) – Mėnulio matomosios pusės pietų pusrutulio jūra.

Susidarė lavai išsiliejus į didelį, apie 3,9 mlrd. metų senumo susidūrimo baseiną Mėnulio paviršiuje. Tai sąlyginai maža, beveik apvali, 350 km skersmens jūra. Plotas apie 100 000 km². Susidūrimo baseine įžvelgiamos 4 žiedinės struktūros aplink jūrą. Antrajame žiede (400 km skersmens) į rytus yra Pirėnų kalnai. Tolimiausiame žiede (860 km skersmens) į pietvakarių pusę yra Altajaus kalvų grandinė. Nektaro jūra yra gravitacinės anomalijos centre.

Struktūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krateriai jūros baseine (žr. schemą):

1. Šiaurinėje jūros dalyje matyti Dagero kraterio kontūrai (Daguerre, 46 km skersmens, 11°54′p. pl. 33°36′r. ilg. / 11.9°p. pl. 33.6°r. ilg. / -11.9; 33.6),
2. Pietinėje dalyje yra mažas ir jaunas Roso krateris (Rosse, 12 km skersmens, 17°54′p. pl. 35°00′r. ilg. / 17.9°p. pl. 35.0°r. ilg. / -17.9; 35.0).

Krateriai jūros pakraščiuose:

3. Piečiau prie jūros prisišliejęs didelis Frakastoro krateris (Fracastorius, 120 km skersmens, 21°30′p. pl. 33°12′r. ilg. / 21.5°p. pl. 33.2°r. ilg. / -21.5; 33.2),
4. Rytuose Bohnenbergerio krateris (Bohnenberger, 33 km skersmens, 16°12′p. pl. 40°00′r. ilg. / 16.2°p. pl. 40.0°r. ilg. / -16.2; 40.0),
5. Pietvakariuose Bomono krateris (Beaumont, 53 km skersmens, 18°00′p. pl. 28°48′r. ilg. / 18.0°p. pl. 28.8°r. ilg. / -18.0; 28.8),
6. Šiaurės rytuose Godibero krateris (Gaudibert, 43 km skersmens, 10°54′p. pl. 37°48′r. ilg. / 10.9°p. pl. 37.8°r. ilg. / -10.9; 37.8).

Teofilo krateris (7) nepriskiriamas Nektaro jūrai. Kiti objektai: krateriai Kirilas (8), Katarina (9), Medleris (10). Pietvakariuose matomos Altajaus kalvos (11), rytuose Pirėnų kalnai (12). Šiaurėje Nektaro jūra per Šiurkštumo įlanką (13, Sinus Asperitatis) susisiekia su Ramybės jūra.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Cambridge Photographic Moon Atlas. Cambridge University Press, 2012, p. 60−63