Ramybės jūra (Mėnulis)
8°30′š. pl. 31°24′r. ilg. / 8.5°š. pl. 31.4°r. ilg. Ramybės jūra (lot. Mare Tranquillitatis) – viena iš Mėnulio jūrų iš Žemės matomoje pusėje. Jūros diametras yra 873 km. Ramybės jūros bazaltas susidarė vėlyvojo Imbrio geologiniu laikotarpiu, prieš 3,8–3,2 milijardų metų. Bendras šios jūros baseinas susiformavo prenektario laikotarpiu (prieš 4,5–3,9 milijardus metų).
Vardas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mare Tranquillitatis vardas duotas 1651 m. Italijos astronomų Francesco Grimaldi ir Giovanni Battista Riccioli, kurie ją atrado ir sudarė Mėnulio žemėlapį Almagestum novum.[1][2]
Nusileidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 m. vasarį į Ramybės jūros paviršių specialiai atsitrenkė „Ranger 8“ zondas. Prieš tai jis 23 minutes siuntė virš 7 000 įvairių Mėnulio paviršiaus nuotraukų.
„Surveyor 5“ zondas nusileido Ramybės jūroje 1967 m. rugsėjo 11 d. Tai buvo penktasis nepilotuojamas „Surveyor“ programos zondas. Iš viso šis zondas atsiuntė į Žemę 19 049 nuotraukas.
Šioje Mėnulio vietoje nusileido ir „Apollo 11“ misijos kosmonautai Nilas Armstrongas ir Bazas Oldrinas, kurie pirmieji išsilaipino Žemės palydovo paviršiuje 1969 m. Trys nedideli čia esantys krateriai buvo pavadinti visų įgulos narių vardais – Oldrinas, Kolinzas ir Armstrongas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Topografinis jūros žemėlapis -
Buzz Aldrin pagerbia JAV vėliavą Ramybės jūroje -
Ramybės jūros dalys
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ The Face of the Moon. Kansas City, MO: Linda Hall Library. 1989. p. 7. Suarchyvuotas originalas 2012-01-06. Nuoroda tikrinta 2017-07-26.
- ↑ „Mare Tranquillitatis naming origin“. Lunar Planetary Institute.
