Mėnulio jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mėnulio jūros, matomos iš Žemės

Mėnulio jūros (lot. Maria lunare) – didelės, juodos, bazaltinės laukymės Mėnulio paviršiuje. Jos susiformavo ankstyvais vulkanų išsiveržimų laikais. Šios dėmės pirmą kartą buvo atrastos 1651 m. Italijos astronomų Giovanni Battista Riccioli ir Francesco Maria Grimaldi. Jie pirmieji sudarė Mėnulio paviršiaus žemėlapį su jūrų pavadinimais. Kaip vėliau išaiškėjo, Mėnulyje vandens nėra, tačiau pavadinimas „jūros“ liko naudojamas iki šiol.

Šios jūros sudaro apie 16 proc. Mėnulio paviršiaus, o didžioji jų dalis yra matomoje iš Žemės palydovo pusėje. Kitoje pusėje esančios jūros yra daug mažesnės.

Mėnulyje taip pat yra objektų kitais vandens telkinių pavadinimais – oceanus (vandenynas), lacus (ežeras), palus (pelkė) ir sinus (įlanka).

Mėnulio jūrų bazalto amžius buvo nustatomas radiometrinis datavimo ir kraterių skaičiavimo būdais. Radiometrinis matavimas rodo amžių nuo 3,16 iki 4,2 Ga (1 Ga = 1 milijardas metų),[1] tuo tarpu jauniausia jūra kraterių skaičiavimo būdu yra 1,2 Ga.[2] Skaičiuojama, kad didžioji dalis Mėnulio jūrų išsiveržė tarp 3 ir 3,5 Ga.

Vienoje iš Mėnulio jūrų Mare Tranquillitatis (Ramybės jūroje) nusileido 1969 m. Apollo 11 misijos dalyviai.[3]

Didžiausia Mėnulio paviršiaus jūra yra Oceanus Procellarum (Audrų vandenynas). Jo diametras siekia 2568 km.

Jūrų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerai iš Žemės matomų Mėnulio jūrų sąrašas:

Matomosios pusės mėnlapis

Viso Mėnulyje jūroms priskirti 23 baseinai. Vienas iš jų yra ypač didelis, tad pavadintas „vandenynu“.

Pilnas Mėnulio jūrų sąrašas:[4]

Eil.
Nr.
Pavadinimas
(lotyniškai)
Pavadinimas
(lietuviškai)
Koordinatės Skersmuo,
km
1 Mare Anguis Gyvatės jūra 23° š. pl. 67° r. ilg. / 23°š. pl. 67°r. ilg. / 23; 67 150
2 Mare Australe Pietų jūra 40° p. pl. 93° r. ilg. / 40°š. pl. 93°r. ilg. / 40; 93 603
3 Mare Cognitum Pažinimo jūra 10° p. pl. 23° v. ilg. / 10°š. pl. 23°r. ilg. / 10; 23 376
4 Mare Crisium Krizių jūra 17° š. pl. 59° r. ilg. / 17°š. pl. 59°r. ilg. / 17; 59 505
5 Mare Fecunditatis Derlingumo jūra 8° p. pl. 31° r. ilg. / 8°š. pl. 31°r. ilg. / 8; 31 909
6 Mare Frigoris Šalčio jūra 56° š. pl. 1° r. ilg. / 56°š. pl. 1°r. ilg. / 56; 1 1596
7 Mare Humboldtianum Humbolto jūra 57° š. pl. 81° r. ilg. / 57°š. pl. 81°r. ilg. / 57; 81 273
8 Mare Humorum Drėgmės jūra 24° p. pl. 39° v. ilg. / 24°š. pl. 39°r. ilg. / 24; 39 389
9 Mare Imbrium Lietų jūra 33° š. pl. 16° v. ilg. / 33°š. pl. 16°r. ilg. / 33; 16 1123
10 Mare Insularus Salų jūra 7° š. pl. 31° v. ilg. / 7°š. pl. 31°r. ilg. / 7; 31 513
11 Mare Marginis Pakraščio jūra 13° š. pl. 86° r. ilg. / 13°š. pl. 86°r. ilg. / 13; 86 420
12 Mare Nectaris Nektaro jūra 15° p. pl. 36° r. ilg. / 15°š. pl. 36°r. ilg. / 15; 36 333
13 Mare Nubium Debesų jūra 21° p. pl. 17° v. ilg. / 21°š. pl. 17°r. ilg. / 21; 17 715
14 Mare Orientale Rytų jūra 19° p. pl. 93° v. ilg. / 19°š. pl. 93°r. ilg. / 19; 93 327
15 Oceanus Procellarum Audrų vandenynas 18° š. pl. 57° v. ilg. / 18°š. pl. 57°r. ilg. / 18; 57 2568
16 Mare Serenitatis Giedros jūra 28° š. pl. 17° r. ilg. / 28°š. pl. 17°r. ilg. / 28; 17 707
17 Mare Smythii Smito jūra 1° š. pl. 87° r. ilg. / 1°š. pl. 87°r. ilg. / 1; 87 373
18 Mare Spumans Putos jūra 1° š. pl. 65° r. ilg. / 1°š. pl. 65°r. ilg. / 1; 65 139
19 Mare Tranquillitatis Ramybės jūra 9° š. pl. 31° r. ilg. / 9°š. pl. 31°r. ilg. / 9; 31 873
20 Mare Undarum Bangų jūra 7° š. pl. 64° r. ilg. / 7°š. pl. 64°r. ilg. / 7; 64 243
21 Mare Vaporum Garų jūra 13° š. pl. 4° r. ilg. / 13°š. pl. 4°r. ilg. / 13; 4 245
22 Mare Moscoviense Maskvos jūra 27° š. pl. 148° r. ilg. / 27°š. pl. 148°r. ilg. / 27; 148 277
23 Mare Ingenii 34° p. pl. 163° r. ilg. / 34°š. pl. 163°r. ilg. / 34; 163 318

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lunar Samples“. Reviews in Mineralogy and Geochemistry, 36, 5.1–5.234 (1998). 
  2. „Ages and stratigraphy of mare basalts in Oceanus Procellarum, Mare Numbium, Mare Cognitum, and Mare Insularum“. J. Geophys. Res., 108 (2003). DOI:10.1029/2002JE001985. 
  3. Moon landing map
  4. Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48