Kerpsamanės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Marchantiopsida

Kerpsamanės Ernst Haeckel's „Kunstformen der Natur“, 1904

Mokslinė klasifikacija

Domenas:	Eukariotai ( Eukaryota)
Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Kerpsamanės ( Marchantiophyta)
Klasė:	Kerpsamanės ( Marchantiopsida)

Kerpsamanės (Marchantiopsida) – augalų (Plantae) karalystės kerpsamanių (Marchantiophyta) skyriaus klasė. Tai indų neturintys augalai.

Gniužulas yra lakštelio arba juostelės pavidalo, tačiau aukštesnio organizacinio išsivystymo jis diferencijuotas į lapuotą stiebą. Viršutinė gniužulo pusė yra kitokios sandaros negu apatinė. Stiebas gulsčias, prie substrato prisitvirtinęs rizoidais. Lapai begysliai, sudaryti iš vieno ląstelių sluoksnio.

Kerpsamanės auga pelkėtose pievose, drėgnuose miškuose, dirvožemyje, ant medžių žievės, aplink medžių kamienus ir kelmus, taip pat randamos stovinčiuose vandenyse, šaltiniuotose vietose.

Gyvenimo ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kerpsamanių gyvenimas prasideda kai haploidinė spora dygsta ir iš jos išauga protonema. Protonema yra laikina augalo stadija, iš kurios išauga subrendęs gametofitas, kuris formuoja gametoforus, ant kurių formuojasi lytiniai organai. Vyriškas lytinis organas yra anteridis, jis užaugina spermazoidus. Moteriški lytiniai organai yra archegonės.

Kerpsamanės gali būti dvilytės ir vienalytės. Dvilytės kerpsamanės moteriški ir vyriški lytiniai organai užauga ant skirtingų gametofitų. Ant vienalyčių kerpsamanių lytinės struktūros užauga ant skirtingų šakų tame pačiame augale. Abiem atvejais spermazoidai turi patekti iš anteridžio į archegonę, kur yra kiaušialąstės. Tam reikalingas vanduo.

Kai spermazoidas pasiekia archegonę, įvyksta apvaisinimas, išauga diploidinis sporofitas, kuris išbarsto hapliodines sporas ir gyvenimo ciklas vyksta iš naujo.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje auga apie 300 genčių ir 6-10 tūkstančių rūšių.

Eilė. Blasiales
- Šeima. Ąsotiniai {Blasiaceae}
  - Gentis. Ąsotė Blasia
    - Rūšis. Dailioji gabė Blasia pusilla
  - Gentis. Cavicularia
    - Rūšis. Cavicularia densa
- Šeima. † Treubiitaceae
  - Gentis. † Treubiites
    - Rūšis. Treubiites kidstonii
Eilė. Marchantiales
- Šeima. Aytoniaceae
- Šeima. Cleveaceae
- Šeima. Conocephalaceae
  - Gentis. Conocephalum
    - Rūšis. Conocephalum conicum
    - Rūšis. Conocephalum salebrosum
- Šeima. Corsiniaceae
  - Gentis. Corsinia
  - Gentis. Cronisia
- Šeima. Cyathodiaceae
- Šeima. Exormothecaceae
- Šeima. Lunulariaceae
  - Gentis. Lunularia
    - Rūšis. Lunularia cruciata
- Šeima. Maršantijiniai Marchantiaceae
  - Gentis. Asterella dabar priklauso šeimai Aytoniaceae
  - Gentis. Bucegia
  - Gentis. Conocephalum dabar priklauso šeimai Conocephalaceae
  - Gentis. Dumortiera dabar priklauso šeimai Wiesnerellaceae
  - Gentis. Lunularia dabar priklauso šeimai Lunulariaceae
  - Gentis. Marchantia
    - Rūšis. Marchantia berteroana
    - Rūšis. Marchantia chenopoda
    - Rūšis. Marchantia domingenis
    - Rūšis. Marchantia foliacia
    - Rūšis. Marchantia inflexa
    - Rūšis. Marchantia macropora
    - Rūšis. Marchantia paleacea
    - Rūšis. Marchantia polymorpha
  - Gentis. Neohodgsonia
  - Gentis. Preissia
    - Rūšis. Preissia quadrata
  - Gentis. Reboulia dabar priklauso šeimai Aytoniaceae
- Šeima. Monocarpaceae
- Šeima. Monosoleniaceae
- Šeima. Oxymitraceae
  - Gentis. Oxymitra
- Šeima. Ricciaceae
  - Gentis. Riccia
  - Gentis. Ricciocarpos
- Šeima. Targioniaceae
  - Gentis. Targionia elongata
  - Gentis. Targionia hypophylla
  - Gentis. Targionia lorbeeriana
  - Gentis. Targionia stellaris
- Šeima. Wiesnerellaceae
Eilė. Sphaerocarpales
- Šeima. Sphaerocarpaceae
  - Gentis. Geothallus
    - Rūšis. Geothallus tuberosus
  - Gentis. Sphaerocarpos
    - Rūšis. Sphaerocarpos cristatus
    - Rūšis. Sphaerocarpos donnellii
    - Rūšis. Sphaerocarpos drewei
    - Rūšis. Sphaerocarpos hians
    - Rūšis. Sphaerocarpos texanus
- Šeima. Riellaceae
- Šeima. † Naiaditaceae

Lietuvos kerpsamanės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos 25 kerpsamanių šeimos, 55 gentys ir 107 rūšys:

Šeima. Kodonijiniai (Codoniaceae)
- Stieblapė (Fossombronia) 2 rūšys
Šeima. Pelijiniai (Pelliaceae)
- Pelija (Pellia) 3 rūšys.
Šeima. Žvynuotiniai (Pallaviciniaceae)
- Merkija (Moerckia) 1 rūšis
Šeima. Ąsotiniai (Blasiaceae)
- Ąsotė (Blasia) 1 rūšis
Šeima. Aneuriniai (Aneuraceae)
- Aneura (Aneura) 1 rūšis.
- Rikardija (Riccardia) 4 rūšys
Šeima. Skirstiniai (Metzgeriaceae)
- Skirstė (Metzgeria) 1 rūšis
- Skirstūnė (Apometzgeria) 1 rūšis
Šeima. Apuokiniai (Trichocoleaceae)
- Apuokė (Trichocolea) 1 rūšis
- Plaukalapė (Blepharostoma) 1 rūšis
Šeima. Skapanijiniai (Scapaniaceae)
- Skapanija (Scapania) 4 rūšys
- Spaustė (Diplophyllum) 1 rūšis
Šeima. Žemtauriniai (Geocalycaceae)
- Gludutė (Lophocolea) 4 rūšys
- Lūpenė (Chiloscyphus) 3 rūšys
- Žemtaurė (Geocalyx) 1 rūšis
- Sakoginė (Saccogyna) 1 rūšis
Šeima. Tįseniniai (Plagiochilaceae)
- Tįsena (Plagiochila) 2 rūšys
Šeima. Lepidozijiniai (Lepidoziaceae)
- Lepidozija (Lepidozia) 1 rūšis
- Tinklė (Kurzia) 1 rūšis
- Bazanija (Bazzania) 1 rūšis
Šeima. Trauniniai (Calypogeiaceae)
- Traunė (Calypogeia) 6 rūšys
Šeima. Cefalozijiniai (Cephaloziaceae)
- Cefalozija (Cephalozia) 7 rūšys
- Raguotė (Nowellia) 1 rūšys
- Kojenė (Cladopodiella) 1 rūšis
- Raistūnė (Odontoschisma) 2 rūšys
Šeima. Siūlaininiai (Cephaloziellaceae)
- Siūlainė (Cephaloziella) 5 rūšys
Šeima. Blakstieniniai (Ptilidiaceae)
- Blakstienė (Ptilidium) 2 rūšys
Šeima. Plikūniniai (Porellaceae)
- Plikūnė (Porella) 2 rūšys
Šeima. Jubulaniniai (Jubulaceae)
- Frulanija (Frullania) 2 rūšys
Šeima. Plojeniniai (Lejeuneaceae)
- Plojenė (Lejeunea) 2 rūšys
Šeima. Miltuotiniai (Radulaceae)
- Miltuotė (Radula) 2 rūšys
Šeima. Aitonijiniai (Aytoniaceae)
- Barzdonė (Reboulina) 1 rūšis
Šeima. Mėnulaininiai (Lunulariaceae)
- Mėnulainė (Lunularia) 1 rūšis
Šeima. Apiželiniai (Conocephalaceae)
- Apiželė (Conocephalum) 1 rūšis
Šeima. Maršantijiniai (Marchantiaceae)
- Preisija (Preissia) 1 rūšis
- Maršantija (Marchantia) 2 rūšys
Šeima. Ričijiniai (Ricciaceae)
- Sklenduonis (Ricciocarpos) 1 rūšis
- Ričija (Riccia) 5 rūšys

Lietuvos raudonosios knygos kerpsamanės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rutės duoja (Leiocolea rutheana)
Pearsono lepidozija (Lepidozia pearsonii)
Lajelio žvynuotė (Pallavicinia lyelii)
Plačialapė plikūnė (Porella platyphylla)
Pelkinė skapanija (Scapania paludicola)
Tridantė bazanija (Bazzania trilobata)
Grandinėlinė cefalozija (Cephalozia catenulata)
Plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans)
Pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella)
Rausvoji ričija (Riccia canaliculata)
Hiubenerio ričija (Riccia huebeneriana)
Lieknoji barzdenė (Barbilophozia attenuata)
Barzdotoji barzdenė (Barbilophozia barbata)
Akytoji stieblapė (Fossombronia foveolata)
Vondračeko stieblapė (Fossombronia wondraczekii)
Tįsioji frulanija (Frullania tamarisci)
Alpinė skiautenė (Lophozia collaris)
Kunzės skiautenė (Lophozia kunzeana)
Vencelio skiautenė (Lophozia wenzelii)
Šiaurinė merkija (Moerckia hibernica)
Glotnioji siūlvaisė (Phaeoceros laevis)
Trumpoji skapanija (Scapania curta)
Įkirptoji tritomarija (Tritomaria exsectiformis)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičiūtė M. 1995. Vadovas Lietuvos kerpsamanėns pažinti. Leidykla „Žodynas", Vilnius. 244 p. ISBN 9986-465-19-2