Mara (demonas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mara (s. angl. mære, sen. skand. mara) – viduramžių Vakarų Europos (ypač germanų) žemutinės mitologijos piktoji dvasia, košmaro įsikūnijimas (iš čia prancūzų cauchemar, anglų nightmare). Mara naktį atsisėda ant miegančiojo krūtinės ir jį dusina. Viduramžiais sieta su inkubais ir sukubais, tikėta, kad Maras siunčia raganos ir velniai.

Maros paveikslas – indoeuropietiškos kilmės[1] (žr. Mara, iš ide. *mer- „mirti“).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Мара , М. А. Юсим – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.