Makrolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Titnaginis peilis

Makrolitas (gr. makros – didelis + lithos – akmuo) – stambūs titnago ar kitų rūšių akmenų grubiai apdoroti dirbiniai, dažniausiai kirviai, pleištai, kirtikliai, aptinkami akmens amžiaus gyvenvietėse.

Makrolito terminas vartotas XX a. antrame – aštuntame dešimtmetyje, kartais kaip priešprieša smulkiajam mezolito ir neolito pradžios gyvenviečių inventoriui – mikrolitui. XX a. pabaigoje vykdant išsamesnius tyrimus ir taikant pažangesnius datavimo metodus nustatyta, kad makrolitų nei kultūriniu, nei chronologiniu požiūriu negalima aiškiau priskirti kuriai nors vienai archeologinei kultūrai, todėl šis terminas neteko reikšmės ir yra retai vartojamas.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologė Rimutė Rimantienė XX a. septintame – aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje ir gretimuose kitų šalių regionuose pagal titnago radinius išskyrė mezolitinę Mikrolitinę-makrolitinę kultūrą, kuriai būdingi tiek smulkūs medžioklės ir žūklės (įstatomi ašmenėliai, smulkūs antgaliai), tiek stambūs darbo įrankiai (kirviai, pleištai). Vėliau ji pavadinta mezolitine Nemuno kultūra.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusMakrolitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 108 psl.