Magūnų pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′23″š. pl. 25°45′22″r. ilg. / 54.889717°š. pl. 25.756059°r. ilg. / 54.889717; 25.756059

Magūnų pagrindinė mokykla
Magūnų pagrindinė mokykla herbas
Magūnų pagrindinė mokykla
Miestas (gyvenvietė): Magūnai,
Švenčionių rajonas
Mokyklos direktorius(-ė): Liucija Kulešo
Mokinių skaičius: 53
Įkūrimo data: 1916 m.
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 10

Švenčionių rajono Magūnų pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Magūnuose (Švenčionių raj.), vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lenkų kalba. Buvęs įstaigos kodas 290508210. Steigėjas Švenčionių rajono savivaldybės taryba. Nuo 2012 m. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos Magūnų pagrindinio ugdymo skyrius.

Filialas: Švenčionių raj. Magūnų pagrindinės mokyklos Prienų pradinio ugdymo skyrius.

Mokykla 2016 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją mokyklą Magūnų kaime 1916 m. įkūrė Juzef Ingelevič. 1916–1944 m. buvo mokoma lenkų kalba, 1944–1951 m. rusų kalba. Mokykloje nuolat daugėjo mokinių. Nuo 1951 m. tai vienintelė mokykla kaime, Švenčionių rajone, kurioje mokoma lenkiškai. 1961 m. mokyklai pastatytas atskiras pastatas. Veikė bendrabutis iš toliau atvykusiems vaikams.

1991 m. lapkričio mėn. Magūnuose pastatyta nauja dviejų aukštų plytinė mokykla. Čia yra valgykla, sporto bei aktų salės, biblioteka, kompiuterių klasė, dirbtuvės, fizikos ir chemijos laboratorijos. Tame pačiame pastate įkurtas vaikų lopšelis-darželis, kaimo biblioteka, medicinos punktas. Mokyklą lanko ne tik Magūnų, bet ir Prienų, Čerėnų, Noselėnų, Šeškynės, Punžionių vaikai. 2012 m. rugsėjo 1 d. Magūnų pagrindinė mokykla prijungta prie Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jadvyga Zubovna
  • Mečislov Kežun
  • Jelizaveta Kapitonova
  • Antoni Jankovski
  • Olga Brancevič
  • Irena Dubicka
  • Liucija Kulešo

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]