Mėšlagrybis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Coprinus
Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus)
Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Agaricaceae)
Gentis: Mėšlagrybis
(Wikispecies-logo.svg Coprinus)
LogoIF.png Index Fungorum

Mėšlagrybis (Coprinus) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos grybų gentis.

Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio dydžio, su skiautėtai gofruota kepurėle. Lakšteliai dažniausiai ištyžtantys. Kotas lygus, kartais su žiedu. Auga ant žemės, mėšlo, humusingos dirvos. Geras objektas įvairiems biologiniams tyrimams atlikti. Pasižymi indikatorinėmis savybėmis, matuojama vaisiakūniuose susikaupusio švino[1] bei gyvsidabrio[2] koncentracija, taip įvertinant bendrą užterštuma.

Mėšlagrybis vadinamas „rašaliniu grybu“ (angl. inky caps), mat subrendus lakšteliai suskystėja ir varva tamsių sporų kupinu skysčiu, kuris tinka rašymui. [3] Tai sporų platinimo strategija: kepurėlė pamažu nusilupa, ir ta dalis, kurioje ką tik subrendo sporos, visada lieka labiausiai vėjams atviroje kepurėlės vietoje.[3]

Mėšlagrybis – populiarus modelinis organizmas grybų morfogenezei tirti. Apie mėšlagrybį (Coprinus cinereus) sukauptų eksperimentinių duomenų pagrindu buvo sukurti grybų gravitropinės reakcijos ir vėliau grybų vaisiakūnių formavimosi matematiniai modeliai.[4][5]

Šiaurės Europos šalyse aprašyta 85, Lietuvoje rasta 31 rūšis, visi saprotrofai, kai kurie turi antibiotinių gydomųjų savybių, domisi medikai.

Lietuvoje auga šios rūšys:


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. G.Ma, J.Alonso-Díaz,M.I.Fernandez-Garcia,M.J.Melgar (1998). Lead Content in Edible Wild Mushrooms in Northwest Spain as Indicator of Environmental Contamination. Archives of Environmental Contamination and Toxicology 34(4):330-5. www.researchgate.net
  2. J.Falandysz (2016). Mercury bio-extraction by fungus Coprinus comatus: a possible bioindicator and mycoremediator of polluted soils? Environmental Science and Pollution Research 23(8). www.researchgate.net
  3. 3,0 3,1 Michael Kuo. Coprinoid Mushrooms: The Inky Caps. www.mushroomexpert.com
  4. Meškauskas A, Fricker M.D, Moore D (2004). Simulating colonial growth of fungi with the Neighbour-Sensing model of hyphal growth. Mycological research, 108, 1241-1256. pdf
  5. Meškauskas, A., McNulty, Moore, D. (2004). Concerted regulation of tropisms in all hyphal tips is sufficient to generate most fungal structures. Mycological research, 108, 341-353. pdf