Lupara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Savadarbė lupara

Lupara (it. lupara 'vilkams') – nupjautavamzdis šratinis perlaužiamas šautuvas. Paprastai asocijuojasi su mafija. Luparas tradiciškai naudojo Sicilijoje kraujo kerštui, savigynai ir medžioklei. Pvz., luparas naudojo gindamiesi nuo Musolinio įvestos kariuomenės, kai dučė nutarė suskaldyti Sicilijos nusikaltėlių organizaciją.[1]

Patrumpinti luparų vamzdžiai leidžia jas patogiau naudoti tarp medžių ar patalpose, jos lengviau paslepiamos tiek patalpose, tiek po ilgais drabužiais. Nupjaunant vamzdį šis praranda čoką, todėl šaunant šratai pasklinda plačiau.

Žodis it. lupara reiškia 'vilkams' nes tradiciškai jos būdavo skirtos vilkų medžioklei. Žodis paplito po Mario Puzo romano bestselerio „Krikštatėvis“, kur aprašyta, kaip plačiai mafija luparas naudojo Sicilijoje.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chalker, Dennis; Dockery (2002). One Perfect Op : an Insider’s Account of the Navy Seal Special Warfare Teams. New York: Morrow. p. 251. ISBN 0-671-02465-5.
  2. Puzo, Mario (2002). The Godfather. New York: NAL. pp. 192, 203, 329, 335, 337, 349. ISBN 978-0451205766.