Lokys (Jonava)
| Lokys | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 2015 m. | ||
  Lokys |
||
| 55°05′35″š. pl. 24°19′41″r. ilg. / 55.093°š. pl. 24.328°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jonavos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šilų seniūnija | |
Lokys – buvęs kaimas Jonavos rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Jonavos, dešiniajame Neries krante. Kaimas žinomas savo užeiga „Pas Lokį“ (architektai A. Svilainis ir E. Marcinkus), į kurią kviečia meninė rodyklė nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Užeiga pastatyta prie užtvenkto Lokio upelio (dešinysis Neries intakas), kuris netoliese įteka Nerin. Čia išsilieja nemažas tvenkinys, yra dirbtinis krioklys. Kitame tvenkinio krante stūkso Lokėnėlių piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2015 m. oficialiai panaikintas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | 1989 m.sur.[5] | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 21 | 9 | 0 | 0 | 0 | 0 | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.