Liudvikas Kickis
| Liudvikas Kickis | |
|---|---|
| |
| Kickiai | |
| |
| Herbas „Gozdawa“ | |
| Gimė | 1791 m. rugpjūčio 16 d. Varšuva |
| Mirė | 1831 m. gegužės 26 d. (39 metai) |
| Tėvas | Onufrijus Kickis |
| Motina | Juzefa Šidlovska |
Liudvikas Kickis (lenk. Ludwik Kicki; 1791 m. rugpjūčio 16 d., Varšuva – 1831 m. gegužės 26 d. netoli Ostrolenkos) – Lenkijos grafas, generolas, sukilimo dalyvis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ketverių metų seimo deputato Onufrijaus Kickio (1750–1818) ir Juzefos Šidlovskos (apie 1750–1833) sūnus.[1]
1807 metais įstojo į Varšuvos kunigaikštystės armijos tarnybą. Dalyvavo kare su Austrija, išsiskyrė Rašino mūšyje. Pervestas į pulkininkus, 1811 metais tapo Juzefo Poniatovskio adjutantu. Dalyvavo žygyje į Rusiją, vėl išsiskyrė prie Vinkovų Berezinos mūšyje. Tarnavo Lenkijos kunigaikštystės armijoje kaip kunigaikščio Konstantino Pavlovičiaus adjutantas. Išėjo į atsargą 1820 m. spalio 18 d., bet išėjimas buvo patvirtintas tik tai 1821 m. kovo 16 d.[2][3]
Po 1831 metų sukilimo pradžios į stojo į Lenkijos armiją raitelių šaulių pulkininko laipsnyje, 1831 metų vasarį buvo pervestas į divizijos generolus. Vadovavo kavalerijos brigadai, kovėsi mūšiuose prie Bialolenkos, Grochovo Vavero, Didžiojo Dembio, Domanicio, Igonių, kur žuvo vadovaudamas atakai.
Palaidotas miške netoli Kriukų kaimo.
Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo vedęs du kartus. 1819 metais Varšuvo pirma santuoka buvo su Sofija Matuševič (1796–1822), Tadeušo Matuševičiaus (1765–1819) ir Marianos Felicijos Pšebendovskos (1765–1799) dukterimi. Santuoka buvo bevaikė[1].
1831 metais antrą kartą vedė Nataliją Aną Bisping (1801–1888), Petro Bispingo (1777–1848) ir Žozefos Kickos (apie 1790–1850) dukterį[1]. Sutuoktiniai turėjo vienintelę dukterį:
- Liudviką Mariją Eleną Kicką 1831–1853)[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Генеалогия Людвика Кицкого (на основе произведения Бонецкого)
- ↑ Popularna Encyklopedia Powszechna wyd. Fogra (w:) WIEM, darmowa encyklopedia ONET.pl Archyvuota kopija 2016-04-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ludwik Nabielak, Ludwik Kicki; jenerał wojsk polskich (1791–1831), wyd. Jan Konstanty Żupański, 1878, с. 21.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ludwik Nabielak, Ludwik Kicki; jenerał wojsk polskich (1791–1831), wyd. Jan Konstanty Żupański, 1878, доступный в Интернете Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa, проверено: 3 апреля 2007.