Liudomiras Nastopka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liudomiras Nastopka (1909 m. kovo 27 d. Goryje, Gruzija – 1985 m. Biržų rajone, LTSR) – Lietuvos pedagogas, šaulys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas, baigęs Dorpato veterinarijos institutą, dirbo Vidurinėje Azijoje, vėliau Gruzijoje (Goryje ir Tbilisyje) bei Ukrainoje. Motina, dvasininko Martyno Cumfto duktė, po Mintaujos gimnazijos baigimo, mokytojavo.

1918 m. daugiavaikė Nastopkų šeima grįžo į gimtąją šalį. Liudomiro sesuo Halina užaugusi tapo žinoma rašytoja ir vertėja, brolis Jaroslavas – Lietuvos Respublikos diplomatu. Trečias brolis Valentinas, išsimokslinęs veterinarijos gydytoju, žuvo autoavarijoje.

Liudomiras Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universiteto Gamtos – matematikos fakultete. Studijų nebaigė. 19251928 m. Biržų gimnazijoje dirbo mokytoju. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykloje įgijo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1932 m. paskirtas Aukštadvario progimnazijos mokytoju. 1935 m. perkeltas dėstyti matematiką į Kaišiadorių gimnaziją, kartu buvo karinio parengimo instruktorius.

Šaulių sąjungos Trakų rinktinės Kaišiadorių kuopos vadas. Nuo 1933 m. – Atsargos karininkų sąjungos valdybos narys. Įstojo į Tautininkų sąjungą, 1934 m. išrinktas valdybos nariu, paskirtas šios organizacijos jaunimo karinio parengimo ir drausmės vadu.

1940 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje buvo įsteigta X valstybinė gimnazija, kurios direktoriumi patvirtintas L.Nastopka. Pokaryje Biržuose daug metų dėstė matematiką ir fiziką, 19501951 m. buvo Biržų 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Miesto šachmatininkų buvo vadinamas „nevainikuotu čempionu“, nors oficialiose varžybose ir nedalyvaudavo.

Palaidotas evangelikų reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto.

Buvo vedęs Feliciją Apolainytę, pora užaugino dukteris Feliciją Nijolę (g. 1934 m.) ir Liubomirą Eleną (g. 1937 m.). Paliko vertingą prisiminimų rankraštį „Mano šeimos kronika“ (saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne), ištraukos buvo paskelbtos periodinėje spaudoje.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]